Agresyviai nusiteikusios gaujos, skanduotės, chaosas gatvėse ir prieš imigrantus atvirai rodoma agresija tiek praėjusį savaitgalį, tiek šią savaitę yra tai, kuo gyvena Rytų Vokietijos miestas Chemnicas.
Prieš savaitę kraštutinių dešiniųjų judėjimų surengtos demonstracijos Vokietijos mastais nedideliame, 250 tūkst. gyventojų turinčiame Chemnice, kartojosi keletą naktų iš eilės. Šį savaitgalį masinės tūkstantinės eitynės surengtos dar kartą, tik šįkart jose daugumą sudarė ne vien kraštutinieji dešinieji – atskirą tūkstantinę minią suformavo ir į kontrprotestą prieš rasizmą susirinkę žmonės. Nuotaikos Chemnice dabar tapo ne tik viena pagrindinių šalies gyventojų aptariamų temų, bet visą savaitę yra ir šalies politikų dėmesio centre. Tarp jų ir kanclerės Angelos Merkel.
„Tai buvo siaubingas incidentas. Mūsų užuojauta ir mano užuojauta skiriama aukos artimiesiems. Ką mes matėme po to, yra tai, kam neturi būti vietos teisinėje valstybėje. Yra vaizdo įrašai, kuriuose matyti persekiojimai, gaujos ir neapykanta gatvėse. Tam teisinėje valstybėje vietos nėra. Leiskite tai pabrėžti dar kartą“, – užtikrino A. Merkel.
Šalį sukaustę įvykiai Chemnice prasidėjo praėjusį savaitgalį, kai per mieste vykusį festivalį kilus konfliktui peiliu mirtinai sužalotas 35-erių kubiečių kilmės vokietis. Policija kaip įtariamuosius sulaikė sirą ir irakietį.
To pakako, kad labai greitai į gatves išeitų tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių netrūko ir nusiteikusių agresyviai. Įvykio liudininkai skelbė, kad per demonstracijas buvo ir rodančių nacistinius gestus. Eisena masinėmis riaušėmis netapo, tačiau per demonstracijas sužalota apie 20 žmonių, o ir kitomis dienomis, kai masinių susibūrimų nebuvo, pranešta apie pavienius išpuolius prieš imigrantus ir užsieniečius.
Panašių protestų, nors ir ne tokių agresyvių, Vokietijoje pastaraisiais metais netrūko. Kraštutinių pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ agitavo savo rinkėjus, būta ir rutininių protesto akcijų prieš kanclerės A. Merkel atvirų durų politiką. Tad, be smurto proveržio, kuo šis įvykis kitoks?
Įvykius Chemnice įdėmiai seka Vokietijoje gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Vida Kaluza sakė, kad šis įvykis priminė, kad migrantų problema vis dar aktuali.
„Vasarą tokių protestų vyko kiek mažiau ir [viskas] gal jau buvo kiek primiršta, ir galbūt daug kas galvojo, kad tokios aršios problemos nebėra. Kaip kad pernai, kai vos ne kiekvieną savaitę kažkokios demonstracijos vyko, ir visi jautė, kad tai tikrai yra aktualu.
O šis atvejis ir vėl priminė vokiečiams, kad ši tema yra, kad ji ypač aktuali Rytų Vokietijoje. Priminsiu tokį faktą, kad yra buvęs ne vienas nusikaltimas, kurį padarė įtariamieji. Tačiau buvo ir nuteisti migrantai, įvykdę nusikaltimus, ypač tokius didelius kaip nužudymai arba išprievartavimas, kurio pasekmė – nužudymas. Tačiau ne visuose miestuose vyksta tokios demonstracijos“, – sakė V. Kaluza.
AFP/Scanpix nuotr.
Jau netrukus, prabėgus porai dienų, ėmė aiškėti, kad apie su žmogžudyste siejamus imigrantus informaciją radikalioms organizacijoms nutekino Saksonijos policijos pareigūnas. O jau vėliau, tūkstančiams žmonių išėjus į gatves, buvo akivaizdu, kad nedidelio Chemnico miesto administracija 6–7 tūkst. žmonių tiesiog nesitikėjo. Į manifestaciją atvyko ne vien paties Chemnico gyventojai. Dalyvių buvo ir iš kitų miestų.
„Reikia paminėti, kad buvo ir labai daug klaidų. Pasirodo, policija tą pirmadienį iš tiesų norėjo pasikviesti kiek daugiau pajėgų iš aplinkinių žemių. Tačiau prašymą, pasirodo, nusiuntė ne į Potsdamą, kur reikėjo, o į kitą nedidelį miestą. Ir taip jis dingo, galima sakyti, duomenų sraute. Taip kad čia irgi buvo sulaukta daug kritikos. Baiminamasi, jog yra tokios jėgos, kurios gali labai greitai susiorganizuoti. Tai irgi buvo vienas svarbiausių diskusijų punktų. Buvo pastebėta, kaip greitai Vokietijoje gali susiorganizuoti ekstremalūs dešinieji ir atvykti į vieną vietą“, – paaiškino V. Kaluza.
Kaip pasakojo LRT RADIJO bendradarbė Vokietijoje, įvykiai Chemnice visų pirma parodė, kad net ir po sąlyginai tylaus laikotarpio, su migracija ir migracijos politika susijusių klausimų Vokietijos gyventojai neužmiršo. Tačiau tai savo ruožtu priminė ir apie dar vieną, daug ilgiau nei migrantų tema egzistuojančią problemą, kuri šįkart išryškėjo vien dėl paties fakto, jog demonstracijos įvyko ne kuriame nors Vakarų Vokietijos mieste, o būtent Chemnice, t. y. rytinėje šalies pusėje.
„Rytų Vokietijoje ši dešiniųjų neonacių ir ekstremistų tema yra ypač aktuali. Tai, aišku, yra labai didelis klausimas, apie kurį diskutuoja ir politologai, ir kiti ekspertai. Manoma, kad greičiausiai [lemiama] yra tai, jog Rytų Vokietijoje visuomenė privalėjo pasikeisti. Ypač smarkiai pasikeisti per pastaruosius 30 metų ir tie pokyčiai juos tiesiog užgriuvo, užvirto visa ta grėsme. Kai kurie vokiečiai dar vis jaučiasi antrarūšiai Vokietijoje – jie vis pabrėžia, kad Vakarų Vokietija vis dar yra geresnė šalis. Chemnico piliečiai vis pabrėžia, kad štai dabar ir vėl mus visus mato kaip neonacius. Ir vėl mes, rytų vokiečiai, esame kalti, kad elgiamės kažkaip kitaip. Yra kažkokia riba tarp rytų ir vakarų vokiečių, kuri nebuvo peržengta. Ir, žinoma, yra didesnis nedarbo lygis, migracija – ta prasme, jog žmonės iš Rytų Vokietijos taip pat išvyksta į kitas šalis arba į Vakarų Vokietiją. Tai irgi yra temos, kuriomis diskutuojama šių įvykių fone“, – pasakojo V. Kaluza.
Saksonijos kitąmet laukia rinkimai, tad, kaip sako apžvalgininkai, įvykiai Chemnice turėtų būti suvokiami ir kaip perspėjimas apie kai kuriuose sluoksniuose vyraujančias nuotaikas, kurios plika akimi galbūt nėra matomos.
