Pasaulyje

2018.09.01 00:37

Ukrainos separatistų vadeiva A. Zacharčenka žuvo per sprogdinimą Donecke

BNS2018.09.01 00:37

Okupuotame Ukrainos didmiestyje Donecke penktadienio vakarą buvo susprogdintas vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) lyderis Aleksandras Zacharčenka, tai naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovė Aliona Volynec.

Donecko centre per penktadienį įvykusį sprogimą žuvo pagrindinis Rytų Ukrainos separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, pranešė sukilėlių oficiali naujienų agentūra.

„Šiandien per teroristinę ataką žuvo DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovė Aliona Volynec.

„A. Zacharčenka mirė įvykio vietoje nuo sprogimo metu patirtos galvos ir smegenų traumos, nesuderinamos su gyvybe“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas separatistų šaltinis teisėsaugos tarnybose.

Per ataką buvo sunkiai sužeisti dar mažiausiai du žmonės: Donecko separatistų „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas ir nežinoma mergina.

Anksčiau DAN pranešė, kad per 17 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įvykusį sprogimą prie kavinės „Separ“ buvo sužeisti trys žmonės.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė iš įvykio vietos, kad rajoną, kur nugriaudėjo sprogimas, apsupo policijos pajėgos.

Kaip matyti neseniai padarytose nuotraukose, kavinėje „Separ“, kurioje įvyko sprogdinimas, kabojo separatistų simboliai ir slepiamieji tinklai.

Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis DLR „teisėsaugos institucijose“, jos 42 metų A. Zacharčenkos nužudymu įtaria Ukrainos diversantus.

Pasak separatistų teisėsaugos atstovų, jau buvo sulaikyti keli įtariamieji, važiavę automobiliu.

„Buvo sulaikyti keli žmonės – ukrainiečiai diversantai ir su jais susiję asmenys, įtariami prisidėjus prie pasikėsinimo į respublikos vadovą“, – nurodė naujienų agentūros pašnekovas.

Ukrainos saugumo tarnyba: A. Zacharčenko nužudė savi

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) patvirtino pranešimus apie A. Zacharčenko mirtį. Šį nužudymą SBU sieja su A. Zacharčenkos varžovais tarp separatistų arba Maskva.

„Zacharchenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė SBU pareigūnas Ihoris Huskovas.

Taip pat jis neatmetė galimybės, kad šį nužudymą įvykdė Rusijos slaptosios tarnybos. A. Zacharčenka tapo nereikalingu žmogum Rusijai.

Rusija: A. Zacharčenkos nužudymas paverčia niekais Minsko taikos susitarimus

Penktadienį Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad A. Zacharčenkos nužudymas gali galutinai sužlugdyti Maskvos ir tarptautinės bendruomenės pastangas sureguliuoti konfliktą šioje šalyje.

„Šis ribas peržengiantis aktas paverčia niekais visus žingsnius, per keletą metų atliktus Rusijos ir tarptautinės bendrijos, kad būtų užbaigtas karas pietryčių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė V. Volodinas.

„Būtų teisinga, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Parlamentinė Asamblėja pateiktų šio įvykio įvertinimą ir pareikalautų Ukrainos valdžios atsakomybės už šį nusikaltimą“, – pridūrė jis.

V. Volodinas, Reuters/Scanpix nuotr.

Separatistų „prezidentas“

Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs Rusijos remiamiems separatistams Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau - prezidentu.

A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Rytų Ukrainos separatistų. Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.

Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.

Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.

AFP/Scanpix nuotr.

Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.

Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.