Pasaulyje

2018.08.29 07:23

Krymo „ekonominis stebuklas“: gyventojai „susimetė“ ir biudžetas auga

LRT.lt2018.08.29 07:23

Okupuoto Krymo „finansų ministrė“ Irina Kiviko neseniai pasigyrė, kad pusiasalio biudžeto pajamos auga. „Taip, gyventojų sąskaita“, – sako Laisvosios Europos radijo žurnalistė iš Krymo Jevgenija Goriunova.

Tarptautinis džiazo festivalis Koktebelyje (Kryme) daugiau nei dešimtmetį buvo vienas ryškiausių kultūros renginių Ukrainoje. Rusijai aneksavus Krymą, tikrieji festivalio organizatoriai perkėlė renginį į Odesos sritį. Tuo metu Rusijos statytiniai pusiasalyje, be skrupulų pasisavinę festivalio prekės ženklą, keliomis savaitėmis anksčiau nei ukrainiečiai organizuoja „savo“ „Koktebel Jazz Party“, kuriame sceną suteikia ne tik muzikantams, bet ir Kremliaus propagandai.

Pavyzdžiui, penktadienį okupuoto Krymo „finansų ministrė“ I. Kiviko festivalyje surengtoje spaudos konferencijoje gyrėsi augančiomis Krymo biudžeto pajamomis.

Jos teigimu, per septynis 2015 m. mėnesius nuosavos Krymo Respublikos biudžeto įplaukos sudarė 16 mlrd. rublių (tuo metu – apie 238 mln. eurų). O šiemet nuo sausio iki liepos jau surinkta 30,3 mlrd. rublių (386 mln. eurų). Patogiai nepaisydama infliacijos ir rublio nuvertėjimo, I. Kiviko džiaugėsi, kad per pastaruosius ketverius (suprask, Rusijos valdymo) metus Krymo biudžeto nuosavos įplaukos išaugo net 89 proc.

Pasak Laisvosios Europos radijo žurnalistės J. Goriunovos, taip okupuoto Krymo ministrė bando pademonstruoti ekonominę pusiasalio sėkmę. Tačiau jokios sėkmės nėra: du trečdalius Krymo biudžeto sudaro kaimyninės Rusijos seikėjamos federacinės lėšos, o nuosavos biudžeto įplaukos daugiausia surenkamos iš gyventojų.

Beveik pusė įplaukų – iš fizinių asmenų pelno mokesčių

J. Goriunova aiškina, kad tokį pastebimą nuosavų pajamų augimą Krymo biudžete lėmė padidinta mokestinė našta Krymo gyventojams. Per ketverius metus fizinių asmenų pelno mokestis Kryme padidintas 90 proc. ir šiuo metu sudaro 44–46 proc. nuosavų biudžeto įplaukų.

Verslo pelno mokesčiai užima antrąją vietą, bet, pasak J. Goriunovos, jų dalis per trejus metus smuko nuo 28 iki 17 proc. Per 2016–2018 metus Krymo įmonės bus sumokėjusios apie 18 mlrd. rublių (228 mln. eurų) mokesčių, o tai – vos 4 proc. viso Krymo biudžeto.

Krymas, Reuters/Scanpix nuotr.

„Tokia situacija atrodo gana logiška, turint omenyje, kad daugybė Krymo gamyklų bankrutavo arba per prievartą tapo rusiškų holdingų dalimi“, – rašo J. Goriunova. 2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, Krymo bendrovių pelnas sumažėjo 80 proc.

Ne ekonominis augimas, o galimybė išvengti mokesčių

Kita vertus, J. Goriunova atkreipia dėmesį, kad Kryme daugėja laisvosios ekonominės zonos (LEZ) dalyvių, o jiems taikomos mokestinės lengvatos.

Kremliui pavaldžios Krymo „finansų ministrės“ teigimu, LEZ rezidentų per trejus metus padaugėjo beveik penkiagubai – nuo 274 iki 1324.

2017 m. dėl lengvatų jie į Krymo biudžetą nesumokėjo 3,5 mlrd. rublių (44 mln. eurų), o investavo ne daugiau nei 10 mlrd. rublių (127 mln. eurų). Nesunku suprasti, kad dauguma LEZ rezidentų naudojasi lengvatiniu režimu, kad išvengtų mokesčių.

Ir nors I. Kiviko tikina, kad šiemet LEZ dalyviai jau sumokėjo apie 5,4 mlrd. rublių (68,5 mln. eurų), J. Goriunova prognozuoja, kad metams pasibaigus, Krymo biudžete visgi pritrūks kelių milijardų rublių iš LEZ rezidentų. Juo labiau, kad artimiausiu metu lengvatinis mokesčių režimas bus sugriežtintas – lengvatos priklausys tik tiems, kas sutiks Kryme vykdyti investicinius projektus.

Trečiasis Krymo biudžeto dėmuo – akcizo mokesčiai, iš kurių surenkamos pajamos per trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2,5 iki 5,5 mlrd. rublių (atitinkamai 31,6 ir 69,7 mln. eurų). Tačiau netiesioginiai mokesčiai irgi gula ant vartotojų, Krymo gyventojų, pečių.

Totalinis ukrainiečių turto išpardavimas

Dar viena didžioji nuosavų Krymo biudžeto įplaukų dedamoji – nemokestinės įplaukos. J. Goriunovos teigimu, jos daugiausia ateina iš išparduodamo turto ir reikšmingai auga – nuo 1,8 iki 4 mlrd. rublių (nuo 22,8 iki 50,7 mln. eurų).

Pasak J. Goriunovos, tokį augimą naujoji Krymo valdžia pasiekė masiškai „nacionalizavusi“ ir išparduodama ukrainietiškas įmones, sanatorijas, pensionatus.

Pavyzdžiui, 2017 m. pabaigoje šampanizuoto vyno gamykla „Naujasis pasaulis“ buvo parduota vos už 1,5 mlrd. rublių (19 mln. eurų), nors jos tikrai nepavadinsi nuostolinga. 2016 m. darykla pagamino 1,5 mln. butelių šampanizuotų vynų ir gavo 0,5 mlrd. rublių (6,3 mln. eurų) pelną.

2018 m. už panašią sumą (1,5 mlrd. rublių – 19 mln. eurų) parduotos net trys sanatorijos. Ekspertų nuomone, iki Krymo aneksijos kiekviena iš jų atskirai kainavo ne mažiau nei 20 mln. USD (17 mln. eurų).

„Eilėje pardavimo laukia ir kiti Krymo turto likučiai – „Krymo telekomas“ ir „Krymo duona“. Juos irgi už kapeikas nusipirks rusai“, – rašo J. Goriunova.

Sevastopolis, Krymas, Reuters/Scanpix nuotr.

Gyventojai mokės tik daugiau

Tarp kitų Krymo biudžeto pajamų šaltinių – transporto mokestis, kuris 2016–2017 m. tesudarė 0,5 mlrd. rublių (6,3 mln. eurų). 2018–2020 m. iš jo tikimasi surinkti apie 1 mlrd. rublių (12,7 mln. eurų).

Nuo šių metų pirmieji 140 tūkst. Krymo gyventojų turės sumokėti žemės mokestį – apie 100 mln. rublių (1,3 mln. eurų). O netolimoje ateityje pusiasalio gyventojams teks mokėti ir nemenką rusišką nekilnojamojo turto mokestį.

Taigi kol Krymo ekonomika toliau nuosekliai smunka, svarbiausiais nuosavų įplaukų į Krymo biudžetą šaltiniais tampa gyventojų pelno ir turto mokesčiai, apibendrina J. Goriunova.