Čekijoje ir Slovakijoje antradienį daugeliu renginių prisimenamas Sovietų Sąjungos ir dar keturių šalių įsiveržimo 50-metis. Antradienio rytą pagrindinė ceremonija surengta prie Prahos radijo, tapusio pasipriešinimo židiniu, kai okupantai triuškino pusę metų trukusį Prahos pavasarį, Aleksandro Dubčeko pradėtą mėginimą reformuoti socializmą, panaikinti cenzūrą ir leisti mitingus. Protestas surengtas ir prie Rusijos ambasados - aktyvistai sako, kad Maskvos agresyvumas nepasikeitė, tik tankus pakeitė propaganda.
Lygiai prieš pusę amžiaus Prahos radijas į naktį šaukė žinią, kad šalį kirto svetimos kariuomenės, ir skelbė komunistų valdžios raginimus nesipriešinti. Tačiau ryte minios susirinko vis tiek – prieš tankus ir nesusivokiančius sovietų karius. Kariai iš pradžių šaudė į viršų, bet paskui - į minią, traiškė ją tankais ir sunkvežimiais.
Tuomet trylikametę Daną Kindyrovą išsivedė į gatves tėvai fotografai.
„Išėjau su tėvu, jis nuvedė prie pilies ir į centrą. Jis sakė, kad viską gerai įsiminčiau. Geriausiai pamenu susidūrimus aplink radiją. Ėjome Vinohradskos gatve, ir klykiau iš baimės. Tėvas man šaukė – arčiau pastatų!“ – prisiminė okupacijos liudininkė D. Kyndrova.
Čekijos vadovas, prorusiškų pažiūrų Milošas Zemanas minėjime apskritai nedalyvauja. Jo atstovai sako, kad pakanka to, jog įsiveržimą jis pasmerkė 1968-aisiais.
Tačiau, pasak mitingo dalyvių, to nepakanka. Jie susirinko prie Rusijos ambasados ir protestavo ne tik prieš Kremliaus agresyvumą, bet ir prieš savo šalies valdžią: Kremliumi besižavintį prezidentą, rinkimus laimėjusį populistą premjerą, ir vyriausybę, remiamą komunistų. O ir visuomenė vis abejingesnė – klesti daugybė Rusijos propagandos šaltinių.
Išsamiau – Vykinto Pugačiausko reportaže.
