Pasaulyje

2018.08.17 07:28

Po viaduko griūties Italijos vyriausybė ieško kaltų, išgyvenusieji dėkoja Dievui

15min.lt 2018.08.17 07:28

Antradienį Italijos Genujos mieste sugriuvus viadukui, italai vis dar ieško kaltų dėl 39 gyvybes nusinešusios nelaimės. Ekspertai sutaria, kad tilto būklė jau seniai kėlė nerimą, o populistinė vyriausybė bedė pirštu į Europos Sąjungą (ES): esą Briuselis Italijai turėtų skirti daugiau finansinės laisvės, kad šalyje būtų galima pagerinti infrastruktūrą.

„The Associated Press News“ praneša, kad trečiadienį vidaus reikalų ministras Matteo Salvini nesutiko atskleisti, kiek žmonių vis dar gali būti palaidoti po griuvėsiais. Nelaimės vietoje aukų ieško apie tūkstantį gelbėtojų.

Pasak ministro, neįmanoma pasakyti, kiek žmonių dingo be žinios, o kiek – tiesiog atostogauja.

„Sunku pasakyti, su kuriais neįmanoma susisiekti todėl, kad jie yra kitoje pasaulio pusėje išsijungę telefonus tam, kad atsipalaiduotų atostogų metu, o su kuriais negalima susisiekti, nes jie yra po nuolaužomis“, – teigė M. Salvini.

Jis išreiškė viltį, kad aukų skaičius nebeaugs. „Stebuklai vis dar įmanomi“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, be 39 žuvusiųjų, dar 16 asmenų buvo sužeisti, devynių jų būklė – itin sunki. Nelaimės metu žuvo ir trys vaikai.

Savo ruožtu Genujos prokuratūra paskelbė, kad po sugriuvusio viaduko nuolaužomis dar gali būti iki 20 žmonių.

M. Salvini, Sipa/Scanpix nuotr.

„Laimingiausias žmogus pasaulyje“

Katastrofą išgyvenę ir vis dar stipriai sukrėsti žmonės prisimena, kaip nukritusi 80 metrų ilgio atkarpa su savimi žemyn nusinešė daugiau nei 30 automobilių.

Advokatas iš Prancūzijos, automobilyje buvęs su 3 metų amžiaus sūnumi, teigė, kad vos užvažiavę ant tilto „pamatėme, kaip bokštas pajudėjo į dešinę, ir supratome, kas vyksta“.

Leonine prisistačiusi moteris transliuotojui „Francetvinfo“ pasakojo norėjusi apsisukti, tačiau dėl kitų automobilių jai nepavyko to padaryti.

„Pamatėme bėgantį vyrą ir rodantį ženklus, kad visi pasitrauktumėme. Atidarėme automobilio dureles, nuo sėdynės pasiėmėme sūnų ir nubėgome į greta esantį tunelį“, – pasakojo ji.

Internete išplito nuotraukos, kuriose užfiksuotas šalia sugriuvusio viaduko krašto stovintis žalias sunkvežimis.

Idrisu prisistatęs sunkvežimio vairuotojas teigė buvęs už šios transporto priemonės.

Esą žalio sunkvežimio vairuotojas išsigelbėjo tik todėl, kad keliomis akimirkomis anksčiau jį bandė aplenkti kitas automobilis: žalias sunkvežimis turėjo staigiai stabdyti ir tokiu būdu išvengė nugarmėjimo žemyn.

„To sunkvežimio vairuotojas yra laimingiausias žmogus pasaulyje, – sakė Idrisas. – Jis galėjo nukristi... Jis sustojo būtent ten, kur įgriuvo viadukas.“

Sunkvežimį lenkęs automobilis nukrito kartu su sugriuvusio tilto dalimi.

Sipa/Scanpix nuotr.

Pasak Idriso, pareigūnai nuo tilto į tunelį nukreipė apie 150–200 žmonių. Tuomet, rizikuodami gyvybėmis, sugrįžo ant viaduko, kad išsaugotų kai kurias transporto priemones.

Britai Nicola ir Lisa Henton-Mitchellai „The Telegraph“ pasakojo, kad ir jiems teko bėgti nuo griūvančio tilto beveik visus daiktus palikus automobilyje.

Pasak poros, jei jie nebūtų sustoję pasinaudoti tualetu, jų likimas galėjo būti tragiškas. „Prieš pasiekiant tiltą trumpam sustojome degalinėje pasinaudoti tualetu. Ačiū Dievui, nes viskas galėjo baigtis blogiau“, – sakė L. Henton-Mitchell.

„Aš vairavau. Lietus buvo toks stiprus, kad galėjai matyti tik kelis prieš tave esančius automobilius. Kažkas buvo ne taip. Pajautėme, kad slystame į dešinę“, – pridūrė ji.

„Automobilis slystelėjo į šoną ir sudrebėjo. Pagalvojome, kad tai buvo vėjas, tačiau dabar manome, jog pasisuko kelias“, – pasakojo Nicola ir pridūrė, kad greitai prieš juos esantis automobilis apsisuko ir rėžėsi į jų transporto priemonę.

Pasak Nicolos, jų sūnus griebė krepšį su pasais ir telefonu, tačiau visus kitus daiktus teko palikti automobilyje. Tuomet jie pasislėpė tunelyje, nepažįstami žmonės šeimai davė sausų rūbų.

„Visi verkė, buvo išsigandę“, – prisimena Lisa.

Kaltinimai Europos Sąjungai

15min anksčiau rašė, kad Genujos greitkelio viaduko katastrofa įvyko po daugelio perspėjimų.

Savo ruožtu Italijos, kurios skola siekia 2,3 trln. eurų, vyriausybė teigė jau anksčiau įspėjusi Briuselį, jog šaliai reikia daugiau finansinės laisvės – esą tam, kad pagerintų senstančią infrastruktūrą.

Vis dėlto ekonomikos profesorius Gustavo Piga iš Romoje įsikūrusio Tor Vergata universiteto „Reuters“ teigė, kad, nepaisant ES taisyklių, Italijoje infrastruktūros gerinimas niekada nebuvo svarbiausias prioritetas.

„Italijai labai reikia didesnių ir geresnių viešųjų investicijų, tačiau jos pastaraisiais metais nebuvo politikų prioritetas“, – teigė G. Piga ir pridūrė, kad ankstesnė administracija, iš Briuselio išsikovojusi daugiau finansinės laisvės, dalį infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojo kitais tikslais.

Sipa/Scanpix nuotr.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis (EPBO), Italijoje investicijos į transporto infrastruktūrą ir jos priežiūrai skirtos lėšos 2008–2015 metais sumažėjo 58 proc.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė, esą ji jau kurį laiką ragino Romą daugiau lėšų skirti infrastruktūrai. EK teigė balandį patvirtinusi 8,5 mlrd. eurų investicijų Italijos greitkeliams, įskaitant Genujos regioną, planą.

EK pridūrė, kad 2014–2020 metams Italijai iš ES paramos fondų numatyta 2,5 mlrd. eurų – šie pinigai skirti investicijoms į susisiekimo infrastruktūrą, įskaitant kelius ir geležinkelius.

Pasak „The Associated Press News“, Genujos prokuroras Francesco Cozzi teigė, kad tyrime dominuoja žmogaus sukeltos priežastys, ypač galimi viaduko konstrukcijos dizaino trūkumai ar netinkama priežiūra.

Jis tikino nežinąs, kas gali būti atsakingas už nelaimę, tačiau pridūrė, kad „tai nebuvo nelaimingas atsitikimas“.

Paklaustas, ar valdžios pareigūnai buvo gavę informacijos apie galimus pavojus, F. Cozzi nurodė, kad prieš viaduko griūtį jo biuro nepasiekė jokie rimti įspėjimai apie grėsmę.

„Antraip nė vienas iš mūsų tuo greitkeliu nebūtų važiavęs 20 kartų per mėnesį, kaip darome dabar“, – teigė F. Cozzi.