Pasaulyje

2018.08.14 11:35

Turkijos krizė grasina pabloginti karinius ryšius su JAV

BNS 2018.08.14 11:35

JAV ir Turkijos santykių krizė, jau tapusi didžiule našta turkų ekonomikai, taip pat grasina pabloginti abiejų NATO sąjungininkių karinius ryšius, o toks scenarijus gali sukelti nežinomų geopolitinių pasekmių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepatenkintas, kad Ankara tebekalina amerikietį pastorių Andrew Brunsoną, praeitą savaitę paskelbė nustatantis dvigubai didesnius muitų tarifus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui, o liros kursas dolerio atžvilgiu smarkiai nusmuko.

Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo straipsnyje, penktadienį paskelbtame dienraščio „The New York Times“, pareiškė, kad jo šalis „pradės ieškoti naujų draugų ir sąjungininkų“, jeigu Vašingtonas „neatšauks šios vienašališkumo ir nepagarbos tendencijos“.

Šis perspėjimas nuskambėjo po R. T. Erdogano pokalbio Telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – kaip pranešama, abu lyderiai aptarė ekonomikos ir prekybos klausimus, taip pat krizę Sirijoje.

Turkijos ir JAV kariniai ryšiai jau anksčiau buvo įtempti dėl Vašingtono paramos kurdų kovotojų grupei YPG, Ankaros laikomai „teroristinės“ Kurdistano darbininkų partijos (PKK) projektu.

Be to, NATO narė Turkija neseniai susitarė su Rusija dėl modernių zenitinių raketų sistemų S-400 pirkimo.

AFP/Scanpix nuotr.

Toks žingsnis kirstųsi su JAV sankcijomis Maskvai, o šiltėjantys Turkijos ryšiai su V. Putinu kelia nerimą tiek Amerikai, tiek Europos Sąjungai.

D. Trumpas pirmadienį pasirašė gynybos įgalinimo įstatymą, pabrėžtinai draudžiantį perduoti Turkijai modernių naikintuvų F-35, jeigu Ankara įgyvendins savo planus įsigyti S-400.

Dimisijos admirolas Jamesas Stavridis, buvęs NATO pajėgų vyriausiasis vadas, paragino Vašingtoną ir Ankarą visokeriopai stengtis pagerinti santykius.

„Prarasti Turkiją būtų epinio masto geopolitinė klaida, – pirmadienį jis sakė televizijai MSNBC. – Tikėkimės, kad galėsime juos vėl susigrąžinti, bet Turkija šiuo metu turi atlikti pirmąjį žingsnį.“

D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas pirmadienį susitiko su Turkijos ambasadoriumi Serdaru Kilicu aptarti „Turkijos tęsiamo pastoriaus Andrew Brunsono sulaikymo, taip pat JAV ir Turkijos santykių būklės“, nurodė Baltieji rūmai.

Turkijos dialogas su Rusija jau iškėlė klausimų dėl šios NATO partnerės patikimumo. Kai kurie netgi reiškė abejones, ar ši šalis turėtų likti Aljanso narė.

Tačiau Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Joshua Landisas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Turkijos pašalinimas iš NATO sukeltų pragaištingų pasekmių.

„Turkijos išmetimo teigiamos pusės nėra – tai tiesiog pastūmės Turkiją į Rusijos rankas“, – pabrėžė jis.

AFP/Scanpix nuotr.

Svarbi oro pajėgų bazė

Ekspertai nerimauja dėl pietų Turkijoje veikiančios Indžirliko oro pajėgų bazės, esančio vos už 110 km nuo sienos su karo krečiama Sirija. Ši bazė ankstesniais dešimtmečiais ne karta yra tapusi JAV ir Turkijos santykių pablogėjimų įkaite.

Dėl savo artumo Vidurio Rytų regionui Indžirliko bazė yra strategiškai svarbi JAV kariuomenei ir NATO. Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos naudojosi šiuo kompleksu bombardavimo operacijoms prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.

Be to, manoma, kad bazėje laikoma apie 50 JAV branduolinių užtaisų.

Ši padėtis naudinga ir Turkijai, nes JAV kariškiai dalijasi su Ankara žvalgybos ir žvalgymo bepiločiais orlaiviais pasienio regione duomenimis. Tai padeda turkams stebėti uždraustos PKK kovotojų veiksmus.

Pernai pagrindinis opozicijos kandidatas į Turkijos prezidento postą Muharrem Ince grasino uždaryti Indžirliko bazę, jeigu JAV neišduos Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) – į Ameriką pasitraukusio musulmonų pamokslininko, Ankaros kaltinamo 2016 metais mėginto įvykdyti karinio pučo organizavimu.

Galiausiai M. Ince dideliu balsų skirtumu pralaimėjo rinkimus R. T. Erdoganui, bet Indžirliko klausimas išliko pakibęs.

Po nesėkmingo perversmo šiai bazei vadovavęs turkų karininkas buvo suimtas įtariant, kad jis yra susijęs su sąmokslu.

Kaip rašo turkų laikraštis „Cumhuriyet“, R. T. Erdogano politiką palaikantys teisininkai pateikė ieškinį, reikalaudami dėl panašių įtarimų suimti Indžirlike dislokuotus JAV karius.

Pasak ekspertų, JAV ir Turkijos karinių ryšių pablogėjimas nebūtų naudingas nė vienai pusei, bet manoma, kad Turkijai tai atsilieptų skaudžiau.

Pavyzdžiui, vystantis diplomatinei krizei su Turkija gali iškilti pavojus 1,5 mlrd. dolerių vertės Ankaros susitarimui su Pakistanu parduoti 30 turkų gamybos atakos sraigtasparnių.

Šiuose sraigtasparniuose naudojamos JAV gaminamos detalės, kurių eksportui reikalinga licencija, todėl toks pardavimas gali būti sužlugdytas.

„Turkija nukentėtų labiausiai, nes ji silpnesnė, o Amerika – tiesiog didelis dramblys“, – aiškino J. Landisas.

Pasak jo, susiklosčius tokiai padėčiai „galiausiai mažos šalys nukenčia daug daugiau“.