Praėjus penkeriems metams po to, kai buvo išspręstas ginčas su Graikija dėl šalies pavadinimo, dėl biurokratinių kliūčių beveik ketvirtadalis Šiaurės Makedonijos gyventojų neturi pasų.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šalies Vidaus reikalų ministerijos teigimu, iki šių metų vasario buvo išduota vos 1,3 mln. naujų Šiaurės Makedonijos pasų, todėl šimtai tūkstančių jų vis dar negavusių piliečių negali keliauti į užsienį.
Susidariusi situacija neparanki ne tik tiems, kuriems nuolat reikia vykti į užsienį darbo reikalais, bet ir tūkstančiams šeimų, trokštančių atostogauti už šalies ribų, pacientų, norinčių gydytis užsienyje, ir jaunų žmonių, siekiančių keliauti su sporto komandomis ar dalyvauti studentų mainuose.
Paklauskite Branko M., vieno iš maždaug 16 000 Šiaurės Makedonijos sunkvežimių vairuotojų, kuris sėdi savo namuose sostinėje Skopjėje ir laukia, kada galės pateikti prašymą pasui gauti, užuot sukęs kilometrus prie vilkiko vairo.
„Mano darbas tiesiogiai priklauso nuo to, kada gausiu pasą“, – sakė su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Balkanų tarnybos žurnalistais kalbėjęs ir neskelbti pavardės prašęs Branko. Netgi po oficialių pažadų paspartinti procesą vasario viduryje paskambinus į migracijos tarnybą ir paprašius išduoti dokumentą skubos tvarka pagal susisiekimo ministro Blagojaus Bočvarskio paskelbtą procedūrą, dokumentų priėmimo laikas jam buvo paskirtas tik balandžio mėnesį. „Jei praleisiu jau suplanuotus reisus, kelis mėnesius liksiu be atlyginimo, o gal net ir be darbo“, – skundėsi Branko.
2019 m., siekiant nepainioti Makedonijos su to paties pavadinimo kaimyniniu Graikijos regionu ir nuraminti nuogąstavimus dėl galimo iredentizmo, šalis, kuri nuo pat nepriklausomybės atgavimo buvo vadinama Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, pavadinta Šiaurės Makedonija, o jos gyventojai – makedonais. Atėnai savo ruožtu sutiko atsisakyti prieštaravimų dėl Skopjės ambicijų tapti Europos Sąjungos, NATO ir kitų daugiašalių institucijų nare.
2019 m. vasario 12 d. pasirašytu Prespos susitarimu naujai pervadintai Šiaurės Makedonijai suteikti penkeri metai atitinkamiems pasų, asmens tapatybės kortelių ir vairuotojo pažymėjimų pakeitimams atlikti.
Tačiau nuo to laiko viskas klostėsi ne taip sklandžiai. Nuolat sulaukianti nacionalistinės opozicinės VMRO-DPMNE partijos, kuri šalies pavadinimo keitimą laiko makedonų tapatybę ir paveldą menkinančiu pažeminimu, kritikos, Vyriausybė neskubėjo palaikyti šios idėjos. Naujieji Šiaurės Makedonijos dokumentai pradėti platinti tik 2021 m. viduryje.
Kaimyninės Albanija, Kosovas ir Serbija vis dar neoficialiai leidžia makedonams įvažiuoti į savo teritoriją su senomis asmens tapatybės kortelėmis, tačiau jos nėra paskelbusios jokių oficialių išimčių, todėl tokios tarpvalstybinės kelionės gali būti bet kada sustabdytos.
VMRO-DPMNE apkaltino Vyriausybę, kad ji „iš piktos valios“ netinkamai elgiasi su piliečiais, ir bandė parlamente pateikti teisės aktą, kuriuo būtų iš dalies pakeistas kelionės dokumentų įstatymas.
Tačiau valdančioji koalicija pasipriešino, atmesdama opozicijos pataisas ir paaiškindama, kad toks teisinis žingsnis prieštarautų konstitucijai ir panaikintų Prespos susitarime numatytus Skopjės įsipareigojimus.
Naujasis laikinasis ministras pirmininkas Talatas Xhaferi vengė tiesiogiai komentuoti šią problemą ir sakė, kad ją bando spręsti Pancheso Toshkovskio vadovaujama Vidaus reikalų ministerija. Ministras paaiškino, kad vis dar reikia pakeisti apie 2 mln. asmens dokumentų, ir teigė pratęsęs senų asmens tapatybės kortelių ir vairuotojo pažymėjimų galiojimą. Jis pridūrė siekiąs paspartinti asmens dokumentų tvarkymą ir išdavimą iki „maždaug 75 000 pasų per mėnesį“, t. y. daugiau nei bet kada anksčiau.
Sausio mėnesį prie policijos ir kitų registracijos vietų nutįsus ilgoms eilėms, užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani įspėjo, kad vasario mėnesio terminas yra numatytas tarptautiniame susitarime, todėl piliečiai turėtų pasiruošti problemoms. „Stengiuosi būti žiauriai sąžiningas, – sakė B. Osmani, – tačiau taip elgtis derėtų dabar, o ne vėliau, kai piliečiai taps susidariusios situacijos įkaitais, o mes tam tikra prasme tapsime to priežastimi.“
Vidaus reikalų viceministro Mitko Bojmacalijevo teigimu, šį mėnesį gavus 85 000 naujų pasų ir apie 300 000 naujų prašymų formų, sistema turėtų normaliai veikti. „Su senaisiais pasais negalima niekur keliauti, nes negalėsite išvykti iš šalies“, – įspėjo jis vasarį. Pareigūnas priminė visuomenei, kad „niekas nežadėjo, jog bus priimtas koks nors įstatymas dėl termino pratęsimo, kad nekiltų chaosas ar sumaištis“, o žmonės jau daugelį metų buvo informuojami, kad senieji kelionės dokumentai nustos galioti vasarį.
Tačiau pasakykite tai tūkstančiams makedonų, kurie kasmet plūsta į kaimynines šalis dirbti sezoninių darbų, ir kurie, panašu, ignoravo perspėjimus arba ėmėsi veiksmų per vėlai.
Įdarbinimo užsienyje agentūrai vadovaujantis Zoranas Kochovskis RFE / RL sakė, kad „visi, gavę naują kelionės dokumentą iki balandžio vidurio, suspės gauti sezoninį darbą“ ir kad potencialūs darbdaviai vargu ar lauks tų, kurie jo neturės. Anot jo, apie 15 000–18 000 makedonų sezoniškai dirba už šalies ribų, iš jų net 11 000 – Kroatijoje. „Negaliu pasakyti, kiek iš jų turi problemų dėl pasų, bet skundų yra daug ir mes juos dažnai girdime“, – pridūrė jis.
Teisininkai ir teisės ekspertai ragina piliečius, patyrusius finansinę ar kitokią žalą dėl vėluojančių dokumentų, kreiptis į teismą dėl kompensacijos.
Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto teisės fakulteto docentės, konstitucinės teisės profesorės Denisės Preshovos teigimu, dėl susidariusios problemos iš žmonių gali būti atimta viena iš jų konstitucinių teisių. Piliečiai, kuriems neteisėtai neleidžiama naudotis teise laisvai judėti, turi „teisę pateikti ieškinį valstybei ir reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“, – sakė ji.
„Įdomu, kas bus atsakingas, kai valstybei teks atlyginti visus tuos nuostolius piliečiams, žinoma, jei teismai, įskaitant ir Konstitucinį Teismą, bus nepriklausomi ir nešališki, jei išdrįs įvardinti beviltišką politinį, diplomatinį ir administracinį valdžios neūkiškumą“, – teigė D. Preshova.
Iš Makedonijos kilusios buvusios Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre teisėjos Margaritos Tsatsa Nikolovskos manymu, pirmoji bet kurio ieškovo užduotis tokioje byloje turi būti nustatyti valstybės atsakomybę. Pasak jos, norėdamas tai padaryti, teismas turėtų išnagrinėti daug klausimų. „Valstybė prisiėmė atsakomybę prieš penkerius metus ir neabejotinai yra atsakinga“ pagal Prespos įsipareigojimus, aiškino ji, „bent jau organizaciniu požiūriu“.
Skopjės gyventoja Olgica Trajkovska 2023 m. rugpjūtį pateikė teismui skundą, kuriame buvusį ministrą pirmininką Zoraną Zaevą, Šiaurės Makedonijos vardu pasirašiusį Prespos susitarimą, ir buvusį jo Vyriausybės vidaus reikalų ministrą Oliverį Spasovskį apkaltino „piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimais“. Pareiškime teigiama, kad politikai nesugebėjo suderinti administracinių dokumentų ir taip padarė materialinę žalą piliečiams.
Komentuodama situaciją RFE / RL moteris buvo dar tiesmukiškesnė – ji kaltino pareigūnus žmonių „apiplėšinėjimu ir kankinimu“. Ji teigė vis dar nesulaukusi iš prokuratūros informacijos, kokių veiksmų buvo imtasi, reaguojant į jos skundą.
Penkerių metų termino pabaiga Šiaurės Makedonijoje sutapo su itin sudėtingu politiniu momentu. Sausio mėnesį atsistatydino dvejus metus dirbęs buvusio premjero Dimitro Kovačevskio centro kairiųjų ministrų kabinetas, užleidęs vietą laikinajai Vyriausybei, kuri balandį surengs prezidento, o gegužės 8 d. – parlamento rinkimus.
Baiminamasi, kad atnaujintų asmens tapatybės kortelių trūkumas gali turėti įtakos artėjantiems rinkimams, nors Vidaus reikalų ministerija kelios dienos po termino pabaigos paskelbė, kad dokumentai ir toliau galios šalies viduje.
Daugelis makedonų gali jaustis šiek tiek nuskriausti dėl to, kad jų šalis buvo priversta pakeisti pavadinimą. Nors 2019 m. Jungtinės Tautos pasveikino kompromiso ir susitarimo siekti pasiryžusią Šiaurės Makedoniją kaip „pavyzdį regionui, Europai ir pasauliui“, šalis vis dar lieka už Europos Sąjungos ribų.
2022 m. liepą oficialiai pradėjus stojimo derybas, Skopjės narystės siekis įstrigo visų pirma dėl Bulgarijos prieštaravimų, susijusių su tariamomis represijomis prieš Šiaurės Makedonijos bulgarų mažumą ir makedonų kalbos, kurią Sofija laiko bulgarų kalbos dialektu, statuso.
Jaunimo krepšinio komandos treneris Srdjanas Damjanovskis tiesiog nori, kad jo žaidėjai galėtų keliauti į turnyrus užsienyje. Jis sako, kad didžiausia jo klubo „MVP-Skopje“ problema šiandieninės nežinomybės sąlygomis yra surinkti pakankamai vaikų į stovyklas ir turnyrus.
„Birželio [2023 m.] stovyklos Graikijoje vaikams buvo puikios. Dabar, balandį ir gegužę, turėjome vykti į turnyrus Serbijoje“, – sakė jis RFE / RL Balkanų tarnybai. Jo teigimu, pavardžių, rezervacijų ir išankstinio apmokėjimo reikalaujama „beveik visur“.
„Šiuo metu, – sakė S. Damjanovskis, – negaliu žinoti, kas turės naują pasą. Iš 100 vaikų per sieną galiu pervežti gal tik kokius 20.“
