Pasaulyje

2018.08.09 23:25

Kijevo ir Maskvos konfliktas keliasi į Azovo jūrą: Ukraina skaičiuoja ekonominius nuostolius

Daugiau nei ketverius metus rusenantis Maskvos ir Kijevo konfliktas keliasi į Ukrainai itin svarbią Azovo jūrą. Ukrainiečiai dėl rusų provokacijų sako nieko negalintys padaryti – Maskvai jūroje laisvai veikti leidžia 2003 metais pasirašyta sutartis, praneša „Laisvosios Europos radijas“. 

Maždaug 800 km nuo Kijevo nutolusiame ir apie 500 tūkst. gyventojų turinčiame Mariupolyje – itin svarbiame uoste – įtampa tvyro nuo 2014-ųjų pavasario.

Tais metais jį trumpai kontroliavo Rusijos remiami separatistai, tačiau Ukrainos kariuomenė ir savanoriai atsiėmė miestą. Šiandien fronto linija driekiasi vos už 24 km plytinčiame Širokinės miestelyje.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais tarp kaimynių tvyranti įtampa persikėlė ir į Azovo jūrą, skalaujančią 300 km Ukrainos pakrantės.

Tiltas, areštai ir karo laivai

2016 m. Maskva užsibrėžė ambicingą planą – pastatyti 3,7 mlrd. dolerių (3,1 mlrd. eurų) tiltą, jungiantį žemyninę Rusijos dalį su okupuotu Krymo pusiasaliu.

Šis tiltas, kurio statybas pasmerkė tarptautinė bendruomenė, turėjo tapti vartais į Azovo jūrą.

2018-ųjų kovą, kai tiltas buvo beveik užbaigtas, Ukrainos pareigūnai areštavo šalyje registruotą žvejybinį laivą, plaukiojusį su Rusijos vėliava. Maskva kapitono ir įgulos sulaikymą prilygino „Somalio piratams“. 

Tuomet sustiprėjo konfrontacija Azovo jūroje ir aplinką ją.

Gegužės pradžioje Rusijos pakrantės apsaugos pareigūnai, pavaldūs šalies Federalinei saugumo tarnybai (FST), Juodojoje jūroje areštavo ukrainiečių žvejybinį laivą ir suėmė jo įgulą.

Esą šis laivas nelegaliai žvejojo „išskirtinai Rusijos ekonominėje zonoje“.

Gegužės viduryje, užbaigus Krymo tilto statybas, Rusija į Azovo jūrą perkėlė karinio jūrų laivyno laivus. Maskva tikino tokiu būdu stiprinanti naujo statinio apsaugą.

Po šio įvykio FST areštavo daugiau nei 148 Ukrainos ir užsienio prekybinius laivus.

Šie žingsniai neišprovokavo karinių veiksmų, vis dėlto Azovo jūroje dislokuoti kariniai laivai ir suaktyvėjusi FST veikla parodo galios disbalansą bei augančią eskalacijos tikimybę.

„Šalia plaukioja Rusijos laivai, pasiruošę pulti iš jūros. Kiekviena provokacija šioje situacijoje gali virsti kartu“, – teigė viena iš nevyriausybinės organizacijos „Mariupolio socialinis judėjimas“ įkūrėjų Galina Odnorog. 

Tačiau panašu, kad Ukraina šioje situacijoje neturi daug pasirinkimo variantų.

AFP/Scanpix nuotr.

Kas kontroliuoja jūrą?

2003 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis Ukrainos vadovas Leonidas Kučma pasirašė susitarimą: jame teigiama, kad Azovo jūra – bendrai kontroliuojama teritorija, abiem šalims leidžiama ja laisvai naudotis.

Nepaisant dabartinio Kijevo ir Maskvos konflikto, susitarimas vis dar galioja.

Tiesa, pastaruoju metu girdėjosi raginimų šį susitarimą atšaukti. Vis dėlto Ukrainos pakrantės apsaugos tarnybos vyriausiasis atstovas spaudai Olehas Slobodianas atmeta bet kokius susitarimo pokyčius.

„Galime priimti tokius sprendimus vienašališkai, tačiau, mano nuomone, tai neturės jokio poveikio Rusijos elgesiui“, – sakė jis.

„Jūros blokada“

Pasak stebėtojų ir pareigūnų, susitarimas leidžia Rusijai vykdyti „efektyvią Azovo jūros blokadą“, kuri gali padėti pasiekti keletą tikslų.

„Rusijos vykdoma jūros blokada, visų pirma, yra skirta tam, kad Ukrainai patirtų ekonominių nuostolių. Visų antra, padidinti įtampą tokiuose miestuose kaip Mariupolis, bei mažesniuose miesteliuose, kurių gyventojai verčiasi jūros produktų prekyba ir žvejyba“, – teigė tyrimų centro „Ruzumkov Center“ analitikas Oleksejus Melnikas.

Mariupolis ir šalia įsikūręs Berdianskas – pagrindiniai uostai, iš kurių per Azovo jūrą eksportuojamas plienas bei grūdai. Be to, čia veikiančiose privačiose žvejybos įmonėse dirba daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Nuo Krymo tilto statybų pradžios sumažėjo vandens teritorija, kurioje žvejai gali laisvai plaukioti – bijo, kad juos sulaikys Rusijos FST.

Kadangi tiltas pakankamai žemas, 144 laivai, laikomi per aukštais, nebegali pasiekti Mariupolio uosto. Tokiu būdu uostas praranda 30 proc. pelno.

Be to, uostas beveik visiems iš 3 tūkst. darbuotojų sutrumpino darbo savaitę iki keturių dienų.

Ukrainos infrastruktūros ministras Volodimiras Omelianas televizijoje teigė, kad šį mėnesį atplaukimų į Mariupolio ir Berdiansko uostus sumažėjo 10 proc. Tiesa, jis pridūrė, kad situacija Azovo jūroje yra „stabili“.

Nepakankama reakcija?

Pasak G. Odnorog, Kijevas neskiria pakankamai dėmesio į krizę Azovo jūroje. „Turime problemų su mūsų pareigūnų reakcija. Tiksliau – reakcijos nebuvimu“, –teigė ji.

Kiti Mariupolyje taip pat nesutinka su Kijevo pozicija.

Uoste įsikūrusios „Maritime Logistics“ įmonės, teikiančios paslaugas 70-iai Azovo jūroje veikiančių laivų, direktorius Antonas Šapranas tikino, kad krizė – reali.

Anot verslininko, kelių laivų savininkai skundėsi, kad transporto priemonės buvo sulaikytos ilgiau nei 24 valandoms. Toks vėlavimas gali atsieiti 3-13 tūkst. dolerių (2,5-11,2 tūkst. eurų).

Anot Juodosios ir Azovo jūrų naujienas nušviečiančio portalo „Black Sea News“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Klimenko, kai kurie laivai buvo sustabdyti ilgiau nei trims dienoms.

Vėlavimų skaičius tik auga. Todėl kai kurios kompanijos ima dvejoti dėl kelionių į Ukrainos uostus, esančius Azovo jūroje.

„Daugybė laivų jau atsisako įplaukti į Azovo jūrą“, – sakė G. Odnorog ir pridūrė, kad vidutinis laivo areštavimo laikas liepą pasiekė 54 valandas.

Daro nepakankamai?

Ukraina į tokius Rusijos veiksmus bando atsakyti įvairiomis taktikomis.

Anot V. Omeliano, Kijevas derasi su Europos ir JAV partneriais, kad Rusijos Juodosios jūros uostams būtų skirtos sankcijos dėl Maskvos veiksmų Azovo jūroje.

Vis dėlto kol kas neaišku, kiek įtaigus buvo Kijevas, kai Vakarai savų problemų turi pakankamai.

Tarptautinę pagalbą prišaukti bando ir aktyvistai – kreipėsi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, kurios stebėtojai vykdo specialią misiją Ukrainoje.

Liepos 16 d. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė, kad Rusija Juodojoje ir Azovo jūrose stiprina pajėgas ir dislokuoja ginklus. Jis teigė neatmetantis tikimybės, kad Kremlius ruošiasi pulti Mariupolį.

Kitą dieną P.Porošenko įsakė aukščiausio rango vyriausybės pareigūnams imtis priemonių, kad Azovo jūroje būtų sustabdytos provokacijos. Tarp svarstomų priemonių – laivams teikiama palyda.

Kad pademonstruotų jėgą, liepos pabaidoje Ukrainos kariuomenė Azovo jūroje surengė dviejų dienų trukmės aviacijos pratybas.

„Ukrainos pajėgos skiria labai daug dėmesio Azovo jūros pakrantės gynybai, siekiant užkirsti kelią priešo pajėgų puolimui“, – teigė pajėgų vadas Serhejus Najevas.

„Visi daliniai, įsitraukę pakrantės gynybą, reguliariai dalyvauja pratybose, kad pagerintų pasiruošimą atremti ataką“, – pridūrė jis.

Tačiau panašu, kad dėl gynybos Azovo jūroje stiprinimo padaryta nedaug.

Anot Ukrainos jūros apsaugos tarnybos atstovo spaudai Artiomo Poliakovo, Azovo jūroje Ukraina nėra dislokavusi karinio jūrų laivyno laivų. Jis neatskleidė, kiek Kijevas turi laivų, pajėgių apginti šiuos vandenis.

Rusijai aneksavus Krymą, Ukraina prarado maždaug 80 proc. karinio jūrų laivyno flotilės.

Tuo tarpu analitikas O. Melnikas sakė, kad sukontroliuoti šią situaciją Ukrainai nėra įmanoma.

„Tarptautinė teisė čia neveikia. Ukraina galėtų kreiptis į tarptautinius teismus. Tačiau tai trunka ilgai, o mes jau matėme, kad prieš Rusiją jie nelabai padeda“, – sakė jis.