Belgijoje vaikų susilaukusios mamos į darbą grįžti turi itin anksti – vaikui esant vos trijų–keturių mėnesių, todėl šalyje veikia apgalvota sistema, kaip padėti tėvams. O norėdamos gauti vaiko priežiūros paslaugas, daugelis šeimų gali kreiptis į specialias valstybės remiamas organizacijas ir šias paslaugas gauti už prieinamą Belgijoje kainą, pavyzdžiui, 6 eurus per valandą.
Vaikų priežiūra ir užimtumas – opus klausimas tėvams. Kai kurie vaikai negauna vietos darželiuose, o ne kiekviena šeima gali sau leisti auklių paslaugas. Vėliau, vaikams augant, iškyla ir užimtumo po pamokų klausimas. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį mėnesį domisi, kaip Belgijoje veikia vaiko priežiūros paslaugų modelis, kuo išsiskiria bendruomeniniai darželiai ir kaip bandoma pasiekti Naujininkų vaikus bei jaunimą.
Į darbą vos po 15 savaičių motinystės atostogų
17 metų Briuselyje gyvenanti ir tris sūnus auginanti Živilė Urbonavičiūtė sako, kad Belgijoje nėra sunku gauti vietą darželyje ar lopšelyje.
„Žinoma, yra visokių atvejų, mane prieš atvykstant irgi labai gąsdino, kad bus sunku gauti vietą, bet vos už kampo yra darželis ir mus iškart priėmė. Gal mums pasisekė, bet tokių sėkmės istorijų yra tikrai labai daug“, – sako ji.
Vis dėlto sąlygos mamoms Belgijoje daugumą lietuvių stebina, mat motinystės atostogos trunka vos 15 savaičių, po jų privalu grįžti į darbą.
„Čia visai normalu trijų mėnesių vaiką, nes tik tiek motinystės atostogų teturi, ar bent pusės metukų atvesti į tą vadinamąjį creche – lopšiuką, ir vaikas nuo to laiko įsilieja į jų švietimo sistemą. <...> O nuo dvejų su puse metų čia yra primygtinai siūlomas vadinamasis vaikų švietimas ir jie visi noriai eina į vadinamąją mokyklėlę, prancūziškai l'école maternelle, į ją žingsniuoja su kuprinukais nuo mažų dienų“, – sako ji.
Anot Živilės, Belgijoje visiškai normalu į lopšelį vaiką atvesti vos 3–4 mėnesių, mat belgai mano, kad vaikas turi socializuotis nuo mažų dienų. Nors pati juokauja: „Aišku, ta socializacija mums labai įdomiai skamba, nes realiai tu atneši nevaikštantį vaiką krepšyje, jiems ten paleidžiama muzika, jie sau guli, kai kas verkia, ir taip socializuojasi. Tikrai keistai mums skamba“, – juokiasi ji.
Živilė prisimena, kad kai prieš keliolika metų į šalį atvyko su savo pirmuoju sūnumi, kuriam tebuvo dveji, pati susidūrė su keistais aplinkinių žvilgsniais.
„Atsimenu, darbe pačiais pirmais mėnesiais manęs klausė: „Tai kaip tavo sūnus?“ Ir kai pasakiau, kad jis dar nepradėjo eiti [į darželį], bet tuoj pradės, tai belgai į mane labai keistai žiūrėjo, sakė: „Oho, tai tu iš savo vaiko atimi socializaciją?“ Aš galvoju, kad jis juk dar labai mažiukas, o jiems atrodo, kad jau per vėlu.“
Į pagalbą ateina moksleiviai ir studentai
Vis dėlto lopšelio, darželio ar įvairių būrelių dirbantiems tėvams ne visada užtenka, dažnai į pagalbą tenka pasitelkti vaikų prižiūrėtojo paslaugas. Živilė pasakoja, kad ir čia teko susidurti su kiek kitokiu belgų požiūriu, mat čia visiškai įprasta, kad vaikus prižiūrėtų jaunimas – studentai ar net moksleiviai. Pati Živilė pirmiausia pagalbos kreipiasi į gausią Belgijoje gyvenančią lietuvių bendruomenę.
„Stengiamės suktis tam rate, turime labai draugiška bendruomenę, tad visada randame jaunų žmonių, kurie dirba po savo mokslų auklėmis, prižiūri vaikus. Čia, – kreipiasi į šalia žaidžiantį sūnų, – žaidžiantis mano sūnus Tadas turbūt neleis pameluoti, kad jaunimas yra patys geriausi auklės ir aukliai. Tadas su Tomu tiesiog svajoja, kada galės ateiti Neilas, labų dienų siunčia mūsų mielai auklytei Agnei“, – sako mama.
Pagal įstatymus, vaikų prižiūrėtojais šalyje galima tapti nuo 15 metų ir tai labai populiaru – nereikia sudaryti darbo sutarties, moksleiviai ir studentai atleidžiami nuo mokesčių, nebent dirba daugiau nei 8 valandas per dieną. O kad jaunieji prižiūrėtojai labai patinka mažiesiems, skuba patvirtinti ir devynmetis sūnus Tadas.
„Buvo Agnė, paauglė, labai linksma, man patiko. <...> Kai ateina, paprastai einam žaisti kažką, mus pažiūri, einam į lauką daug, ypač į mūsų aikštelę, man dabar labiausiai patinka suptis, bet anksčiau patiko čiuožti nuo čiuožyklos, lipti į medžius“, – tvirtina Tadas.
Už valandą – 6 eurai, o už visą naktį – vos 30 eurų
Šalyje veikia ne viena platforma, jungianti tėvus ir vaikų prižiūrėtojus. Viena tokių – „Gezinsbond“, kurioje vaikų prižiūrėtojais gali dirbti tik studentai. Tėvams tereikia užsiregistruoti internetinėje platformoje ir sumokėti metinį nario mokestį – 50 eurų. Kaip pasakoja platformos „Gezinsbond“ atstovė Lien Swinnen, šie pinigai naudojami vaikų prižiūrėtojų draudimui, mokymams ir įvairiai veiklai.
„Tapę nariais, mūsų interneto puslapyje turite pateikti informaciją apie save – kiek vaikų turite, kokio jie amžiaus, kur gyvenate ir pan. Tada galite naudotis mūsų paslaugomis – užsisakyti vaikų prižiūrėtoją internetu, tiesiog įvedę puslapyje, kada ir kiek valandų reikės paslaugų. Tačiau mūsų organizacija gali pasiūlyti daug daugiau nei tik vaikų priežiūros paslaugą. Mes taip pat siūlome nuolaidas šeimoms didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose, rengiame įvairius žurnalus, skirtus šeimoms, skaitmeninius naujienlaiškius, tai tikra bendruomenė, šeimų lyga“, – pasakoja L. Swinnen.
Lygiai taip pat sistemoje turi užsiregistruoti ir dirbti norintys studentai: „Mes turime visą savanorių tinklą, todėl studentas, norintis užsiregistruoti mūsų sistemoje ir teikti paslaugas, pirma turi susitikti su mūsų savanoriais, pasikalbėti. Tada mes juos mokome, pavyzdžiui, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apskritai norime apie juos sužinoti kuo daugiau, kad į jūsų namus neateitų visiškai nepažįstamas mums žmogus.“
Norint išsikviesti auklę į namus, tėvams tereikia svetainėje pažymėti, kada ir kiek valandų reikės paslaugų, svarbiausia, tai turi būti mažiausiai dvi valandos per dieną, ir jau rytoj studentas ateis į namus. Tėvai gali pasirinkti ir jiems jau žinomą bei patinkantį vaikų prižiūrėtoją, jeigu jis tuo metu yra laisvas.
Valandos kaina šioje platformoje – 6 eurai, jei norima, kad vaikus prižiūrėtų per naktį, reikės užmokėti fiksuotą 30 eurų mokestį. Kitose panašiose organizacijose panaši – apie 8 eurus, tačiau jose gali būti ir papildomų sąlygų.
„Mūsų organizacija įkurta jau prieš 65-erius metus. Taigi šis modelis veikia jau gana ilgai ir mes nuolat skaitmeniname procesus. Pavyzdžiui, dabar galima užsisakyti auklę internetu, bet šiuo metu rengiame specialią programėlę mobiliesiems, taigi išsikviesti vaikų prižiūrėtoją bus dar paprasčiau“, – sako L. Swinnen.
Ji sako, kad tai, jog toks modelis veikia jau daugybę metų, tik patvirtina, kad jis yra sėkmingas. Džiaugiasi ir studentai, galintys papildomai prisidurti, dažnai gaunantys ir arbatpinigių. Tačiau ši platforma paslaugas daugiausia siūlo olandų kalba, taigi ne visi tėvai gali ja pasinaudoti. Šalyje yra ir tokiu pačiu principu veikianti platforma prancūzakalbiams „La Ligue des familles“, tačiau nuo praėjusių metų rugsėjo jie paslaugas teikia tik tėvams, kurių vaikai turi negalią. Taigi tėvai, norintys paslaugų anglų kalba, turi ieškotis kitų platformų, kuriose paslaugos kiek brangesnės – vidutiniškai 8–10 eurų už valandą.
