Pasaulyje

2018.07.21 13:25

Lenkija spartina ES kritikuojamus pakeitimus Aukščiausiajame Teisme

BNS2018.07.21 13:25

Lenkija penktadienį priėmė įstatymą, turintį paspartinti ginčijamą šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininkės vadovės pakeitimą, teisėjai atsisakius atsistatydinti ir išeiti į pensiją pagal teisės aktą, kurį Europos Sąjunga laiko keliančiu pavojų teismų nepriklausomybei.

Naujasis įstatymas yra dalis prieštaringai vertinamų teisės sistemos reformų, vykdomų valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės. Be kita ko, Varšuva užsimojo pakeisti virtinę teisėjų, ir šie pokyčiai neaplenkė aukščiausių šalies teisėtvarkos institucijų – Konstitucinio Tribunolo bei Aukščiausiojo Teismo.

PiS tvirtina, kad tokiu būdu siekiam kovoti su korupcija ir pertvarkyti teisinę sistemą, tebeveikiamą Lenkijos komunistinės epochos palikimo.

Tačiau opozicija, demokratijos priežiūros institucijos ir Europos Sąjunga perspėja, kad šios reformos žlugdo teismų nepriklausomybę, teisinę valstybę ir pačia demokratiją.

Naujasis teisės aktas, priimtas 230 balsų prieš 24, dar keturiems įstatymų leidėjams susilaikius, spartina procesą, per kurį turi būti išrinkta pamaina dabartinei Aukščiausiojo Teismo pirmininkei Malgorzatai Gersdorf.

Jis leidžia pakeisti institucijos pirmininką, kai yra paskirti 80 Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Pagal ankstesnę tvarką tai buvo galima tik paskyrus 110 iš 120 Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

Planuojama, kad Seimo priimtas įstatymas bus lengvai patvirtintas Senato ir pasirašytas PiS palaikomo prezidento Andrzejaus Dudos.

M. Gersdorf: būsiu pirmininkė tremtyje

„Būsiu pirmininkė tremtyje“, – M. Gersdorf penktadienį sakė žurnalistams Vokietijos teismų sistemos sostinėje Karlsrūhėje, kur buvo pakviesta pasakyti kalbos.

Naujasis įstatymas buvo priimtas jau kelias savaites tęsiantis sumaiščiai dėl naujos tvarkos, verčiančios kai kuriuos Aukščiausiojo Teismo teisėjus anksčiau nei planuota palikti postus, nes jų pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų.

Ši tvarka, įsigaliojusi prieš dvi savaites, gali būti taikoma 27 iš 73 dabartinių teisėjų, įskaitant 65 metų M. Gersdorf.

AT pirmininkė smerkė šį „valymą“ ir priešinosi spaudimui atsistatydinti, pažeidžiančiam konstitucijoje įtvirtintą teisę dirbti visą šešerių metų kadenciją iki 2020 metų. „Kovoju dėl teisinės valstybė“, – sakė M. Gersdorf.
Ji sulaukė Europos aukščiausiųjų teismų ir teisėtvarkos institucijų, taip pat žmogaus teisių grupių palaikymo.

Vis dėlto premjeras Mateuszas Morawieckis tvirtino, kad M. Gersdorf „nebėra Aukščiausiojo Teismo pirmininkė“ ir penktadienį prieš parlamento balsavimą dėl priemonių, turinčių paspartinti jos pasitraukimą, sakė, jog „mums reikia šio įstatymo, kad išeitume iš aklavietės“.

Opozicija tvirtina, kad PiS parengtas teisės aktas „griauna teisinę valstybę“ Lenkijoje, nes teismams primetama politikų kontrolė.

Kiti kritikai kaltina PiS siekiant deleguoti šiai partijai palankius teisėjus į Aukščiausiąjį Teismą, įpareigotą užtikrinti laisvus ir sąžiningų rinkimus, prieš rudenį vyksiančius vietos valdžios rinkimus.

„Tai liūdna diena Lenkijos demokratijai“, – sakė liberaliosios opozicijos lyderis Grzegorzas Schetyna.

Tuo metu ES pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl PiS inicijuotų Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus pakeitimų. Ši procedūra gali pasiekti Bendrijos aukščiausiąją teismo instituciją – Europos Teisingumo Teismą (ETT) – galintį įpareigoti Varšuvą atšaukti šią reformą.

Briuselis gruodį taip pat pradėjo prieš Lenkiją procedūrą paga ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principams, keliamų teismų sistemos reformų. Vykdant šią procedūrą potencialiai gali būti įšaldytos Varšuvos teisės balsuoti priimant ES sprendimus.

Sumaištį padidino šią savaitę į viešumą iškilę nauji duomenys apie Aukščiausiojo Teismo teisėjo Jozefo Iwulskio, sutikusio „pavaduoti“ M. Gersdorf per jos pastaruoju metu pasiimtas atostogas, praeitį komunistų valdymo laikotarpiu. PiS ir prezidentas A. Duda šį teisininką laiko laikinuoju Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Komunistinio laikotarpio dokumentuose, cituotuose Lenkijos žiniasklaidos, teigiama, kad J. Iwulskis dalyvaudavo nelegitimiuose disidentų teismuose, nors 66 metų teisėjas tvirtino „neprisimenąs“ šių įvykių.

Vis dėlto M. Gersdorf atmetė kritiką dėl J. Iwulskio veiklos kariniuose teismuose per Komunistų partijos 1981 metais įvestą karinę padėtį ir šiurkščius veiksmus prieš laisvąją profsąjungą „Solidarumas“.

„Esant karo padėčiai jis buvo priverstas dirbti kariniuose teismuose. Tik jaunimas gali nežinoti, kas grėsė už atsisakymą skelbti nutartis tose bylose – pasėkmė būdavo įkalinimas“, – aiškino M. Gersdorf.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt