Pasaulyje

2018.07.16 12:05

Ko V. Putinas ir D. Trumpas tikisi iš susitikimo Helsinkyje?

BNS 2018.07.16 12:05

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Amerikos lyderis Donaldas Trumpas pirmadienį pasimatys Suomijoje per savo pirmąjį dvišalį viršūnių susitikimą.

Abiejų šalių santykiams šiuo metu išgyvenant didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų, prezidentų laukia sunki užduotis iš susitikimo išpešti pozityvių dalykų.

Ko Maskva ir Vašingtonas tikisi iš šių derybų?

Perspektyva iš Maskvos

Kad susitikimas apskritai įvyks, jau ir taip yra laimėjimas Kremliui, kuris seniai siekė viršūnių susitikimo, bet sulaukdavo Vašingtono atsisakymo, sako analitikas Andrejus Baklickis.

Šalių nesutarimus kelia konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje, taip pat – numanomas Rusijos kišimasis į JAV rinkimus bei Vakarų sankcijos. Pasak A. Baklickio, jis iš šio viršūnių susitikimo nesitiki daug „novatoriškų sprendimų“.

Tikėtis galima tik bendros deklaracijos, pridūrė jis.

Politikos analitikas Aleksejus Malašenka mano, kad V. Putinui šis susitikimas yra „neformalus Rusijos, kaip didžios galios, pripažinimas“.

V. Putinas galėtų bandyti įtikinti D. Trumpą užimti „lankstesnę poziciją“ dėl karo draskomos Sirijos, vildamasis, kad Vašingtonas bus ne toks aktyvus šioje šalyje, sakė A. Malašenka.

Bet koks kompromisas dėl šio regiono būtų laikomas Maskvos pergale, pridūrė jis.

JAV norės įtikinti Maskvą, kad Irano pajėgos turėtų išeiti iš Sirijos, bet V. Putinas „turbūt nėra pasirengęs“ šiuo klausimu pakenkti santykiams su Teheranu, sakė analitikas.

Bet kuriuo atveju šią temą abiem lyderiams lengviau aptarinėti nei tebesitęsiantį konfliktą Ukrainos rytuose – šis klausimas Rusijai yra daug opesnis.

Kalbėdamas apie kišimąsi į rinkimus, A. Baklickis sakė, jog Rusija kaip visada neigs, kad kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, iškėlusius į valdžią D. Trumpą.

Tačiau Maskva gali norėti paskelbti bendrą pareiškimą su pažadu ateityje nevykdyti jokios tokio pobūdžio veiklos.

Perspektyva iš Vašingtono

JAV analitikų nuomone, nauda D. Trumpui yra buvimas JAV užsienio politikos centre.

„Jis nori būti vertinamas kaip žmogus, priimantis šiuos sprendimus, ... priimantis juos vienašališkai, kad jis yra svarbiausias susitarimų sudarinėtojas“, – sakė Williamas Pomeranzas, Wilsono centro sovietologijos ir posovietinių šalių studijų Kennano instituto direktoriaus pavaduotojas.

„Manoma, kad tai yra svarbiausia Trumpui, o ne tai, ką jis iš tiesų gauna“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

AFP/Scanpix nuotr.

W. Pomeranzas tikisi, kad po viršūnių susitikimo bus padarytas bendras pareiškimas.

Alina Polyakova iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Brookings Institution“ sutiko, kad D. Trumpas šiuo viršūnių susitikimu pasinaudos kaip proga sustiprinti savo pozicijas šalies viduje.

„Ką Trumpas galės parduoti kaip laimėjimą dėl Rusijos? Iš esmės (tai), kad buvęs prezidentas Barackas Obama „sumovė šiuos santykius, o aš ištaisiau“ (ir kad) „Rusija mums nekelia grėsmės, nes aš asmeniškai užmezgiau ryšį su Putinu ir mes matomės akis į akį“, – sakė ji.

Tačiau Williamas Courtney iš ne pelno strateginių studijų centro Vašingtone „Rand Corporation“ sakė, kad D. Trumpas galėtų bandyti užsitikrinti mažų įgyvendinamų susitarimų.

Kaip pavyzdžius jis paminėjo galimą uždarytų JAV ir Rusijos konsulatų Sankt Peterburge ir San Fransiske atidarymą.

Mažiau tikėtina, kad D. Trumpas gali bandyti siekti kokio nors didelio sandėrio su Rusija, pavyzdžiui, pasiūlyti Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pripažinimą mainais į Maskvos įsipareigojimą panaudoti savo įtaką dėl Irano kovotojų išėjimo iš Sirijos, sakė W. Courtney.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Rusijos ir Eurazijos programos direktorė Olga Oliker sakė, kad yra trys abipusiai naudingos temos, kurias galėtų aptarti abu lyderiai.

Tai būtų naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties pratęsimas, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimas ir geresnis kariuomenių komunikavimas virtine klausimų.