Pasaulyje

2018.07.10 11:21

NATO vadovų susitikimo išvakarėse – įtampa tarp D. Trumpo ir sąjungininkų

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyksta į Briuselį prieš trečiadienį prasidedantį NATO vadovų susitikimą, kuris gali virsti dar vienu Amerikos vadovo susidūrimu su sąjungininkais. Prieš išvykdamas jis vėl užsipuolė europiečius dėl per mažų išlaidų gynybai. Niekas nežino, ar laukianti drama atsilieps susitikimo sprendimams, kurie numato didinti Aljanso pajėgų parengtį ir spartinti reagavimą į galimas krizes. Vienos iš šalių, kurią D. Trumpas kritikuoja – Kanados – premjeras pakeliui į forumą lankys savo karius Latvijoje.

Kanados kariai Latvijoje – dar ir ženklas, kad europiečiai nepajėgūs pasirūpinti savo saugumu – iš keturių priešakinių NATO batalionų tik dviem – Lietuvoje ir Estijoje – vadovauja Europos šalys. Dabar Kanados premjeras turi paskelbti, kad kitų metų kovą mandatui pasibaigus, kanadiečiai nesitrauks, o liks dar keleriems metams.
Bet Justino Trudeau vyriausybė, nors per dešimtmetį žada išlaidas gynybai padidinti 70 proc., vis vien tepasieks 1,4 proc. BVP, t. y. sieks kur kas mažiau negu NATO sutarti 2 proc.

Prieš išskrisdamas į Briuselį, D. Trumpas tviteryje ir vėl užsipuolė sąjungininkes, kad nors išlaidas gynybai didina, bet per menkai. Iš tiesų, tik 8 iš 29 NATO narių šiemet skirs 2 proc. O iki 2024-ųjų, nors sutarė tai padaryti visos, tik 16 turi tokį planą.

Visi laukia, kad trečiadienį Briuselyje D. Trumpas aršiai užsipuls sąjungininkus, užuot pasigyręs, kad jo spaudimas privertė vis daugiau NATO šalių rūpintis gynyba. Tik niekas nežino, ar D. Trumpas dar ir įvykdys užuominas mažinti indėlį į Europos saugumą. Tai virstų tikru žemės drebėjimu po septynių Aljanso dešimtmečių.

„Mes, Jungtinės Valstijos, tebeturime labai rimtą interesą dėl Europos saugumo. Nestabili, nesaugi Europa atsiliepia mūsų saugumui ir klestėjimui“, – sako JAV „Vokietijos Marshallo fondo“ viceprezidentas Ianas Lesseris.

AFP/Scanpix nuotr. D. Trumpas birželį išvadino J. Trudeau apgaviku. Per G-7 susitikimą Kanadoje Amerikos vadovas įžeidinėjo sąjungininkes, o išskridęs anksčiau laiko atšaukė parašą po bendra deklaracija. O juk NATO – tai kur kas rimčiau, nes ilgai rengti susitikimo dokumentai numato konkrečius žingsnius Rusijai atgrasyti. Bet net 30 batalionų, 30 oro eskadrilių ir 30 laivų, galinčių stoti į kovą per 30 dienų, priešo neatgrasys, jei sąjungininkai susipyks patys. Juolab – prieš pat D. Trumpo susitikimą su Vladimiru Putinu. „Daugelis laukia, kad pasikartos maždaug tai, ką išvydome birželį, kai jis [ D. Trumpas] pirmiau nuvyko į G-7 susitikti su artimiausiais parteriais, o išvykdamas juos užsipuolė ir surengė „meilės šventę“ su pirmininku Kim Jong Unu. Tad ar neišvysime pakartojimo, kai jis atvyks į NATO, susipyks su sąjungininkais, o tada vyks į Helsinkį, susitiks su Putinu ir surengs „meilės šventę“?“ – retoriškai klausia JAV užsienio ryšių tarybos bendradarbis Jamesas Goldgeieris. NATO vadovai per vakarienę trečiadienį ir aptars santykius su Rusija. Bet prieš tai Aljanso būstinėje jų laukia visa diena aštrių diskusijų apie dalijimąsi našta. Europiečiai, anksčiau tyliai kentę D. Trumpo priekaištus, vis dažniau rodo, kad duos atkirtį. Net jei tai gali išprovokuoti tikrą transatlantinį skilimą.