Sekmadienį Suomijoje vyko prezidento rinkimai, kurių svarba išaugo dėl padidėjusios įtampos su kaimyne Rusija po jos įsiveržimo į Ukrainą. Į antrąjį ratą, kaip ir prognozuota, pateko buvęs konservatorių ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto iš Žaliųjų partijos, skelbia Suomijos portalas Yle.
Kaip skelbiama, A. Stubbas surinko 27, 2 proc. balsū, tuo metu P. Haavisto – 25,8 proc. Balsuoti suomiai galėjo nuo 9 iki 20 val. Rinkimuose dalyvavo 74,9 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų.
Svarbiausias rinkiminės kampanijos klausimas buvo saugumas. Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Suomija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir 2023 m. balandį įstojo į NATO. Netrukus po to Rusija, turinti 1 340 kilometrų ilgio sieną su Suomija, perspėjo, kad imsis „atsakomųjų priemonių“. Po kelių mėnesių, pernai rugpjūtį, Suomija patyrė migrantų, be vizų atvykstančių per jos rytinę sieną, antplūdį. Helsinkis tvirtino, kad migrantus stumia Maskva, jog tai jos hibridinė ataka siekiant destabilizuoti šalį. Lapkritį Suomija uždarė savo rytinę sieną.
„Dabar esame tokioje situacijoje, kai Rusija ir ypač Vladimiras Putinas naudoja žmones kaip ginklą“, – ketvirtadienio vakarą per paskutinius televizijos debatus sakė A. Stubbas ir pridūrė, jog tai „negailestinga, ciniška priemonė, todėl Suomijos saugumas turi būti keliamas į pirmą vietą“.
Pagrindinis A. Stubbo varžovas P. Haavisto pabrėžė, kad Suomija turi „pasiųsti Rusijai labai aiškią žinią, jog tai negali tęstis“.
Po šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva. Dabartinis prezidentas Sauli Niinisto atsistatydins po dviejų šešerių metų kadencijų, jis kadaise didžiavosi glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tapo vienu atkakliausių jo kritikų.
A. Stubbas buvo Suomijos ministras pirmininkas 2014–2015 m., P. Haavisto užėmė keletą ministrų postų. Pasak ekspertų, abu turi didelę patirtį tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, kurią rinkėjai, regis, vertina labiausiai. Nepaisant panašių politinių pažiūrų, A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas, jis labai stengėsi pabrėžti, kad nėra raudonasis, o pasirinko vidurio kelią kaip žaliasis.
Antrasis balsavimo ratas turi būti surengtas vasario 11 d.
