Pasaulyje

2018.07.03 06:55

JAV ir Rusijos vadovai susitiks Helsinkyje: kodėl čia ir ką tai reiškia Suomijai?

LRT.lt2018.07.03 06:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiks Suomijos sostinėje, kuri nuo seno garsėja svarbiais šių dviejų valstybių vadovų susitikimais, rašo „The Atlantic“ žurnalistas Helsinkyje ir buvęs žurnalo „Foreign Policy“ redaktorius Reidas Standishas.

1975 m. JAV, Sovietų Sąjungos ir dar 33 valstybių vadovai susirinko Suomijos sostinėje tikėdamiesi sumažinti stiprėjančią įtampą dėl branduolinių ginklų, žmogus teisių ir ginklavimosi. Šį viršūnių susitikimą inicijavo tuometinis Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas, kuriam labai sėkmingai sekėsi balansuoti tarp Rytų ir Vakarų. Susitikime pasirašytas Helsinkio baigiamasis aktas tapo lemtingu: jis ne tik pagerino JAV bei Sovietų Sąjungos santykius, bet ir ilgam pakeitė Europos saugumo sistemos sanklodą.

Neretai istorija kartojasi. Ketvirtadienį Baltieji rūmai ir Kremlius paskelbė, kad liepos 16 d. Helsinkyje JAV prezidentas D. Trumpas susitiks su Rusijos prezidentu V. Putinu. Tačiau kitaip nei 1976 m. suvažiavime, į kurį pasaulio vadovai susirinko vedini aiškių bendradarbiavimo tikslų, šįsyk niekas nežino, ko tikėtis. „Atrodo, kad tai kone 1975-ųjų antitezė, – pareiškė buvęs Suomijos ambasadorius Maskvoje Hannu Himanenas. – V. Putinas bando pertvarkyti Europos saugumo sistemą, o D. Trumpas irgi gerokai destabilizavo šį žemyną.“

Maskvos ir Vašingtono santykiai dabar yra žemiausiame taške nuo Šaltojo karo laikų. Jie sparčiai pablogėjo dėl karo Ukrainoje ir Rusijos intervencijos Sirijoje. Padėtį dar labiau apkartino Maskvos įsikišimas į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, buvusio rusų agento apnuodijimas Didžiojoje Britanijoje, dėl kurio buvo išsiųsta daug diplomatų, ir dar nebaigtas Roberto Muellerio tyrimas dėl D. Trumpo rinkimų kampanijos ir Rusijos ryšių 2016 m.

Intrigą prieš viršūnių susitikimą kaitina ir rūpestis dėl paties D. Trumpo, kuris pirmasis pasiūlė V. Putinui susitikti kovo mėnesį paskambinęs pasveikinti jį laimėjus prezidento rinkimus. Europos sostinėse nerimaujama, kad dėl D. Trumpo palankumo V. Putinui gali žlugti sąjungininkų pastangos izoliuoti Rusiją dėl šios destabilizuojančių veiksmų visame žemyne. Dėl visų šių priežasčių Baltieji rūmai ėmė menkinti lūkesčius dėl būsimų derybų: trečiadienį Maskvoje susirinkusiems žurnalistams D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas pareiškė negalintis prognozuoti jokių šio susitikimo padarinių.

„Suomijai labai naudinga, kad susitikimas vyks Helsinkyje, – sako H. Himanenas. – Bet ji privalo aiškiai pademonstruoti, kad padėtis ne tokia pati kaip Šaltojo karo metais.“

Helsinkis, Reuters/Scanpix nuotr.

Kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų

Artėjantis viršūnių susitikimas primena, kad Šaltojo karo laikotarpiu Suomija buvo Rytų ir Vakarų kryžkelė, bet šiandien šalies vyriausybė siekia nedviprasmiškai parodyti pasauliui esanti Vakarų pusėje. „Ko gero, Suomijai tai yra didžiausias iššūkis organizuojant šį renginį, – sako Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Charly Saloniusas-Pasternakas. – Šiame viršūnių susitikime pasaulis turėtų aiškiai pamatyti, kaip pasikeitė Suomija, ir kad senųjų linijų dėl neutraliteto nebeliko.“

Galbūt iš pirmo žvilgsnio, pasak R. Standisho, šis skirtumas neatrodo akivaizdus ar būtinas. Kaip ir pirmtakai, sustiprėjus įtampai Suomijos prezidentas Sauli Niinisto siekia JAV ir Rusijos vadovų dialogo. 2017 m. rugsėjį Helsinkyje susitiko amerikiečių ir rusų diplomatai, o birželį Suomija sukvietė šių šalių aukščiausius karinius patarėjus.

Nors Vakarai su V. Putinu elgiasi šaltai, S. Niinisto palaiko santykius su kolega iš Rusijos ir reguliariai su juo susitinka. Tačiau Suomijos prezidentas gerina santykius ir su Vašingtonu: 2017 m. rugpjūtį jis susitiko su D. Trumpu ir pareigingai laikosi Europos Maskvai įvestų sankcijų.

Per pastaruosius kelerius metus Maskvai demonstruojant raumenis Baltijos jūroje Suomija drauge su kita NATO nepriklausančia šalimi Švedija gerokai priartėjo prie šio gynybos aljanso. „Mes – ne tiltas į Rusiją, bet galbūt galėtume tapti didinamuoju stiklu, – sako Ch. Saloniusas-Pasternakas. – Su Rusija galima palaikyti santykius neužmerkiant akių.“

Du kartus su Rusija kariavusi Suomija per Šaltąjį karą tapo neutrali, todėl jai pavyko integruotis į Europą išsaugant santykius su Maskva. Vakarų Vokietijos politikai šį kursą vadino finliandizacija, paniekinamai kalbėdami apie iš pažiūros nepriklausomos valstybės keliaklupsčiavimą Rusijai. Už uždarų durų suomių politikai juokaudavo, kad tai menas nusilenkti Rytams neatsukant užpakalio Vakarams. Tikrovėje ši politika buvo gerokai subtilesnė ir apimdavo daug užkulisinių derybų su sovietų vadovais (kartais net saunose). Dėl jos Suomija išsaugojo nepriklausomybę nuo Sąjungos ir Varšuvos sutarties bloko, o U. Kekkonenas įėjo į istoriją kaip pokario metais suklestėjusios valstybės vadovas.

Šis vaikščiojimas lynu padėjo Suomijai tapti svarbių tarptautinių susitikimų vieta. Po 1975 m. suvažiavimo 1990 m. Helsinkyje JAV prezidentas George`as H. W. Bushas susitikto su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu aptarti veiksmų prieš agresyvėjantį Saddamą Husseiną, o 1997 m. ten pat invalido vežimėlyje sėdėjęs Billas Clintonas kalbėjosi su silpnos sveikatos Borisu Jelcinu apie ginklų kontrolę ir aiškinosi po Šaltojo karo pasikeitusius tarpusavio santykius.

Suomijos prezidentas S. Niinisto, Reuters/Scanpix nuotr.

Posūkis į Vakarus

Žlugus Sovietų Sąjungai Suomija ėmė gręžtis į Vakarus. 1995 m. šalis įstojo į Europos Sąjungą, o 1999 m. įsivedė eurą. Tačiau ji neužmiršo savo vaidmens Šaltajame kare. Alpo Rusis, dirbęs prezidento Martti Ahtisaari patarėju užsienio politikos klausimais ir padėjęs pasiruošti 1997 m. viršūnių susitikimui, papasakojo, kad rengdama tokias sueigas tokia maža šalis kaip Suomija prisideda prie pasaulinės politikos ir gerina savo pačios padėtį. „Puikiai suprantame, kad rengdami šiuos viršūnių susitikimus stipriname savo saugumą“, – sako A. Rusis.

Taigi liepą rengdama D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Suomija eina pramintu taku. „Abi šalys pasitiki Suomija, – sako Atlanto tarybos idėjų kalvės direktorė Šiaurės Europos klausimais Anna Wieslander. – Būtent dėl to joms geriausia susitikti Helsinkyje.“ Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais S. Niinisto liaupsino Suomijos organizacinius gebėjimus rengiant aukšto lygio susitikimus ir pareiškė, kad būtent dėl savo patirties šalis yra patraukli ir pažįstama Maskvai bei Vašingtonui.

A. Wieslander nuomone, derėtų labiau rūpintis ne dėl renginio organizatoriaus, o dėl to, kuo baigsis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Daugelis Europos valstybių supranta, kodėl gali kilti noras pasikalbėti su V. Putinu, bet nerimauja, ar D. Trumpas per derybas laikysis Vakarams palankios linijos.

„Suomija negali nulemti, ką darys ar kalbės D. Trumpas, – sako A. Wieslander. – Ji tegali priminti pasauliui savo poziciją.“

Populiariausi