Pasaulyje

2018.06.07 06:54

Atsisakyti branduolinio ginklo Kim Jong Unui gali sukliudyti vidinės grėsmės?

LRT.lt2018.06.07 06:54

Visi Šiaurės Korėjos vadai skelbė, kad branduolinė programa yra esminis siekis norint užtikrinti šalies saugumą ir klestėjimą. Kaip rašo „The Atlantic“ žurnalistas Uris Friedmanas, atsisakant šių idėjų kyla pavojus nuvilti daugybę žmonių.

Neretai girdime, kad Kim Jong Unas greičiausiai neatsisakys branduolinių ginklų, nes baiminasi, kad tuomet iškiltų išorinio puolimo grėsmė. Pavyzdžiui, Libijos vadovas Muammaras al Qaddafis buvo nuverstas per JAV vadovaujamą karinę intervenciją prabėgus vos keliems metams po to, kai šalis nutraukė savo branduolinę programą. Bet gali būti, kad Šiaurės Korėjai tapti nebranduoline valstybe sutrukdys ir vidinės kliūtys.

Kaip praneša Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ remdamasi anoniminio žvalgybos šaltinio duomenimis, artėjant Singapūre vyksiančioms deryboms su Donaldu Trumpu Kim Jong Unas pakeitė tris aukščiausius karininkus jaunesniais veikėjais, kurie laisviau vertina abiejų Korėjų santykius ir šalies branduolinės ginkluotės vystymą.

Pirmadienį cituodama neįvardytą aukštą JAV pareigūną ir kelis pietų korėjiečius Šiaurės Korėjos ekspertus naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad minėtieji karininkai „garsėja besąlygine parama“ Kim Jong Unui ir „yra pakankamai lankstūs priimti didžiules permainas, kurios gali prasidėti po susitikimo“ su D. Trumpu.

„JAV pareigūnai mano, kad kariuomenėje kilo tam tikras nepasitenkinimas dėl Kim Jong Uno derybų su Pietų Korėja ir JAV, kurios visiškai prieštarauja įsisenėjusiam Šiaurės Korėjos siekiui įsigyti atominių ginklų ir laikytis priešiškos pozicijos“, – pabrėžė „Reuters“. Naujienų agentūra taip pat spėja, kad galbūt Kim Jong Unas bando užpildyti aukščiausius kariuomenės postus sau ištikimais žmonėmis, kad šalyje neįvyktų perversmas, kol vadas bendraus su D. Trumpu už 4700 km esančiame Singapūre.

Kaip nenuvilti tautos?

Šiaurės Korėja minėtųjų personalo permainų nepatvirtino, bet praėjusį mėnesį valstybinė žiniasklaida pranešė apie vieną iš naujai paskirtų kariuomenės vadų. Jei šių veiksmų iš tiesų buvo imtasi, jie rodo, kad darant nuolaidas dėl branduolinio arsenalo Kim Jong Unui teks atsakyti į esminį klausimą: kaip nenuviliant daugybės žmonių atsisakyti atkakliai ne vieną dešimtmetį vykdytos programos, kurią jis pats, taip pat jo tėvas ir senelis nuo seno skelbė esant svarbiausiu tikslu siekiant užtikrinti šalies saugumą ir gerovę?

Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip neseniai rašė Korėjos ekspertas Vanas Jacksonas, „Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programa turi daug rėmėjų tarp Pchenjano biurokratų ir politikų. Tai visas branduolinis mokslininkų, inžinierių ir kariškių sektorius su atitinkama išlaikymo ir tiekimo grandine. Šiaurės Korėjos branduoliniams ginklams skiriama daug išteklių ir žmogiškojo kapitalo, todėl atsisakius šios programos atsirastų nemažai vidinių priešų, ypač jei tai bandytų padaryti savo vertės dar neįrodęs vadas“, net jei jis nuo 2011 m. atėjimo į valdžią jau pademonstravo gebąs negailestingai šalinti aukštas pareigas užimančius varžovus.

Kaip neseniai Seule papasakojo Šiaurės Korėjos karinių pajėgų žinovas Shinas Beomchulas, anksčiau dirbęs Pietų Korėjos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijose, nors visuotinai manoma, kad Šiaurės Korėja savo branduolinei programai išleido 1 mlrd. JAV dolerių ar net daugiau ir prie jos įvairia apimtimi dirba 10 tūkst. žmonių, šiuos skaičius labai sunku patikrinti.

Jo teigimu, būtų visai protinga manyti, jog nutraukiant branduolinę programą Kim Jong Uno režimui tektų demobilizuoti 2000 žmonių. Tačiau Sh. Beomchulas pridūrė, kad valdžia galėtų be didesnių trikdžių paskirti šiuos žmones dirbti su kitais įspūdingais valstybiniais projektais.

Šiai nuomonei pritaria ir kiti ekspertai. Stanfordo universiteto mokslininkų grupė neseniai paskelbė Šiaurės Korėjos tapsmo nebranduoline valstybe per 10 metų gaires, pagal kurias šios šalies branduolinės programos mokslininkai, inžinieriai ir techniniai darbuotojai visų pirma gautų užduotį sustabdyti branduolinių ginklų tyrimų ir gamybos infrastruktūrą, paskui ją išmontuotų ir galiausiai pereitų prie civilinių branduolinių programų.

Vado bijo labiau nei amerikiečių

Šiaurės Korėjoje užaugusiam ir vėliau iš jos pabėgusiam Kenui Eomui valdžia vis kartodavo, kad branduoliniai ginklai būtini siekiant apsaugoti šalį nuo JAV puolimo. Režimas taip pat sakydavo, kad jie būtini norint plėtoti ekonomiką, nes stiprios šalys, tokios kaip JAV ir Rusija, nebegalės ignoruoti branduolinėmis raketomis ginkluotos Šiaurės Korėjos ir bus priverstos daryti ekonomines bei diplomatines nuolaidas.

AFP/Scanpix nuotr.

K. Eomas, kuris pabėgo iš Šiaurės Korėjos 2010 m., prieš pat Kim Jong Unui ateinant į valdžią, sako, kad daugeliui šiaurės korėjiečių šie argumentai atrodo svarūs. Bet „šiandien [Kim Jong Uno] režimui sunku, nes daugelis žmonių nebetiki Šiaurės Korėjos perspektyvomis.“ Šias nuotaikas lemia tai, kad šalies ekonomika neauga taip sparčiai kaip branduolinis arsenalas ir tam tikri aukšti pareigūnai ima manyti, jog branduoliniai ginklai iš tiesų yra skirti apsaugoti asmenines Kimų režimo pozicijas. Tačiau, kaip sako Seule gyvenantis K. Eomas, dažnai Kim Jong Uno baiminamasi net labiau nei JAV.

Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas daugiausia dėmesio skyrė šalies karinėms pajėgoms, o naujasis vadas susitelkė į branduolinę ginkluotę. Kaip sako Seule esančio Jonsėjaus universiteto Korėjos ekspertas Johnas Delury, Kim Jong Unas nemažai išteklių bei dėmesio nukreipė ekonomikos plėtrai. Tikėtina, kad tai nutiko kariuomenės ir gal net branduolinio arsenalo sąskaita. „Esame prie didelių permainų slenksčio“, – sako specialistas.