Pasaulyje

2018.06.06 12:15

JAV iš NATO partnerių reikalauja didesnių operacinių pajėgumų

ELTA2018.06.06 12:15

Jungtinės Valstijos, pasak diplomatinių šaltinių, spaudžia NATO partneres Europoje Rusijos atgrasymo tikslais smarkiai didinti savo dalinių ir ginklų sistemų operacinius pajėgumus, praneša agentūra „Reuters“.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas ketvirtadienį Briuselyje iš NATO kolegų sieks gauti atitinkamų įsipareigojimų. Tada karinis aljansas ateityje turėtų 30 batalionų, 30 naikintuvų eskadrą ir 30 karo laivų, kurie galėtų būti permesti per 30 dienų. Apie reikalingų karių skaičių J. Mattisas nėra nieko pasakęs. Jis nenustatė ir termino, iki kada didesni operaciniai pajėgumai galėtų būti pasiekti. Vieno bataliono dydis Aljanse varijuoja nuo 600 iki 1 000 karių.

Tokie JAV reikalavimai gali būti iššūkis Europos sąjungininkėms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reguliariai užsipuola NATO partneres už tai, kad jos pasibaigus Šaltajam karui smarkiai sumažino savo gynybines išlaidas. Tik kilus Ukrainos krizei ir pablogėjus santykiams su Rusija, daugelio šalių gynybos biudžetai vėl pradėjo augti.

„Mes turime priešę (Rusiją), kuri, vykdydama sausumos operaciją, gali greitai pasiekti Baltijos šalis ir Lenkiją, – įspėja aukštas NATO diplomatas, susipažinęs su JAV planais. – Mes neturime prabangos mobilizacijai skirti mėnesius“.

Vieno JAV atstovo teigimu, atitinkama iniciatyva visų pirma turėtų pasitarnauti Rusijos atgrasymui. Rusija pernai surengė pratybas, kuriuose, Vakarų karinių šaltinių duomenimis, dalyvavo 100 000 kareivių. Tai sukėlė NATO būgštavimus, kad tokios pratybos netyčia gali sukelt konfliktą ar kad rusų daliniai gali įsiveržti į Baltijos šalių rusakalbes teritorijas. Kremlius tokius priekaištus atmeta ir NATO vadina tikrąja grėsme saugumui Europoje.

NATO valstybės, britų Strategių studijų centro (IISS) duomenimis, turi daugiau kaip 2 mln. karių – o tai yra daug daugiau nei Rusijos turimi maždaug 830 000. Reaguodama į Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją, NATO jau suformavo greitojo reagavimo dalinį. Be to, Aljansas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo keturis kovinius batalionus.

Vis dėlto nėra aišku, per kiek laiko NATO į savo rytinį flangą galėtų permesti didelius dalinius ir kiek čia galėtų išsilaikyti. Prancūzijos ginkluotosios pajėgos, karinių šaltinių duomenimis, dėl savo misijų Afrikoje jau yra ties savo galimybių riba. Britų armija kenčia dėl taupymo priemonių.

Remiantis 2016 metais atlikta „Rand Corporation“ studija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija per mėnesį veikiausia galėtų mobilizuoti po brigadą su trimis ar daugiau batalionų, koviniais šarvuočiais ir kita įranga. Tačiau tai gerokai išsekintų trijų šalių pajėgumus ir paliktų mažiau erdvės įsipareigojimams kituose konfliktuose.