Ketvirtadienį Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai dviejų dienų susitikime galutinai apsispręs dėl tolesnės paramos Ukrainai. Briuselio koridoriuose diplomatai ir pareigūnai neslepia – ant plauko pakibusi tiek gyvybiškai Kyjivui svarbi finansinė bei moralinė parama, tiek pati ES vienybė.
Paskutinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT) šiemet Bendrijos lyderiai spręs, ar patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinės paramos fondą Ukrainai ateinantiems ketveriems metams. Šių pinigų Kyjivui reikia, kad šalis galėtų toliau funkcionuoti – būtų mokamos pensijos, išlaikomos mokyklos, veiktų ligoninės, būtų tvarkomi keliai.
Antrasis sprendimas susijęs su ES plėtra. Lyderiai spręs, ar leisti Ukrainai pradėti stojimo derybas į ES dar šiemet. Teigiamo sprendimo laukia ir prisijungti prie Bendrijos norinti Moldova, o štai Sakartvelas tikisi gauti šalies kandidatės statusą, reiškiantį priartėjimą prie Bendrijos vienu žingsniu.
Didžiausias klausimas, kiek rimtai Vengrija pasiryžusi eiti iki galo su savo pozicija – ar tai rimta grėsmė, ar tik blefas. M. Martišiūtė
„Sprendimai, kurie bus priimti šią savaitę, bus patys svarbiausi ir jie nulems ES ateitį“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tiek aukšti ES pareigūnai, tiek sostinės pripažįsta, kad Bendrija neranda sutarimo nei vienu klausimu ir viskas spręsis paskutinę akimirką – prie lyderių derybų stalo. Prie jo šalys bandys įtikinti iš esmės vienintelį priešininką – Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
„Didžiausias klausimas, kiek rimtai Vengrija pasiryžusi eiti iki galo su savo pozicija – ar tai rimta grėsmė, ar tik blefas. O gal abiejų kombinacija?“ – retoriškai klausia Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.
Būtent dėl to viskas spręsis paskutinę minutę. Neatmetamas scenarijus, kad vadovų susitikimas gali išsitęsti ir vyks savaitgalį.
Daug kas Europoje šią tarybą vadina istorinės reikšmės, nes jei Ukrainai nebus leista pradėti oficialių derybų, toks pats likimas lauks ir Moldovos, o Sakartvelui veikiausia nebus suteiktas šalies kandidatės statusas. Taigi ES praleis istorinį šansą dėl plėtros.
„Šie sprendimai yra apie Europos ateitį, ne tik apie Ukrainos narystę NATO ar ES. Tai yra sprendimai, kurie nulems, kokioje Europoje mes visi gyvensime ir ar tai bus saugi Europa. Ant kortos pastatyta labai daug. Todėl tikiuosi, kad pavyks surasti diplomatinių būdų, dėl kurių V. Orbanas neblokuos visos EVT, nes ES plėtros momentas yra svarbus visų mūsų ateičiai“, – LRT.lt sako buvęs NATO pareigūnas, profesorius, politinės analizės centro Briuselyje „Friends of Europe“ ekspertas Jamie Shea.
Milijardinis šantažas
Abiem priemonėms priimti reikia vienbalsio sutarimo – taigi visos ES šalys turi pritarti tiek dėl 50 mlrd. eurų fondo Ukrainai, tiek dėl derybų pradžios. Visgi jei dėl derybų pradžios Bendrija yra laikoma Vengrijos įkaite – be jos sprendimo nebus galima pajudėti į priekį, dėl pinigų Ukrainai ES turi kitų priemonių.
Briuselio užkulisiuose kalbama, kad Budapeštas gali būti linkęs nusileisti dėl pinigų Ukrainai mainais, kad Europos Komisija (EK) jam pervestų kelerius metus įšaldytus milijardus. EK šiuos pinigus Budapeštui sustabdžiusi dėl įvairių teisinės viršenybės principų pažeidimų, teismų nepriklausomumo neužtikrinimo ir t. t.
Nors tiek Europos Parlamentas (EP), tiek didžioji dalis sostinių ragino EK laikytis principingo požiūrio ir nepasiduoti Budapešto šantažui, Komisija trečiadienio pavakarę visgi pranešė atlaisvinanti dalį pinigų – apie 10 iš maždaug 30 mlrd. eurų. Komisija sprendimą grindžia Budapešto įvykdytomis reformomis dėl teismų nepriklausomumo, tačiau sostinės kritikuoja šį žingsnį ir vadina pataikavimu Vengrijai.
Įsivaizduokite scenarijų, kad EK atlaisvina pinigus Vengrijai, o V. Orbanas vis tiek blokuoja visus sprendimus, taip pat ir pinigus Ukrainai. Tai būtų visiška katastrofa U. Von der Leyen ir visiškas fiasko Europai.
Briuselyje dirbanti analitikė M. Martišiūtė LRT.lt sako, kad visgi tai galima laikyti mažesne blogybe.
„Iš esmės visiškai sutinku, kad ES neturi pasiduoti Vengrijos šantažui. <...> Bet jeigu V. Orbanas iki galo laikosi savo pozicijos, tai lemiamas momentas ir ES gali tekti pereiti iki kompromisinės pozicijos. Viena jų – sutikti peržiūrėti, kaip Vengrija pažengė dėl tam tikrų reformų įgyvendinimų ir jeigu iš tiesų tam tikra dalis reformų įvykdyta, yra pasistūmėta, galbūt ir galima atlaisvinti dalį pinigų. Žinoma, neišvengiama, kad žiniasklaida tai iškart susies su tuo, kad ES pasidavė šantažui. Bet ES neseniai taip pat atlaisvino dalį pinigų ir Lenkijai, taigi, jei Vengrija išties vykdo tam tikras reformas, Komisija privalo į tai atsižvelgti“, – sako ji.
Tačiau dalis sostinių tai mato kaip pasidavimą ir kalba apie rimtą grėsmę EK pirmininkės Ursulos Von der Leyen reputacijai bei siekiui būti perrinktai antrai kadencijai.
„Įsivaizduokite scenarijų, kad EK atlaisvina pinigus Vengrijai, o V. Orbanas vis tiek blokuoja visus sprendimus, taip pat ir pinigus Ukrainai. Tai būtų visiška katastrofa U. Von der Leyen ir visiškas fiasko Europai“, – sako pareigūnas, nenorėjęs būti įvardytas.
Jeigu V. Orbanas vis dėlto nenusileis, šalys turi alternatyvų, kaip išsaugoti bent finansinę paramą Ukrainai.
„Gali būti sudaryta norinčiųjų koalicija. Tarkime, 26 valstybės galėtų imtis veiksmų ir pačios įsipareigoti sunešti tą fondą be Vengrijos, taip apeidamos Vengrijos veto. Tačiau tai būtų žinia apie ES susiskaldymą“, – sako M. Martišiūtė.
LRT žiniomis, sostinės rimtai svarsto apie tokį variantą B, tačiau dar bus bandoma išnaudoti visas įmanomas pastangas, kad to neprireiktų. ES bet kokiu atveju siekia išspręsti bent finansinės paramos klausimą ir taip nepasiųsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žinios apie Bendrijos susiskaldymą. O jis to tik ir laukia.
Vis dėlto M. Martišiūtės teigimu, tokioje įtemptoje situacijoje, kai kaba Ukrainai egzistenciškai svarbi parama, tai galėtų būti tinkama alternatyva: „Manau, kad neturėtume būtų apsėsti vienybės idėjos, jei matome, kad vienas ES šeimos narys rizikuoja viskuo.“
Istorinė galimybė arba fiasko
Jeigu dėl pinigų Vengrijai V. Orbanas gal ir gali nusileisti, sutikti, kad Ukraina galėtų pradėti stojimo derybas į ES – jo raudonoji linija. Vis dėlto, jis nesipriešina, kad stojimo derybas galėtų pradėti Moldova, o Sakartvelas gautų šalies kandidatės statusą.
„Tai tik įrodo, kad jis principingai nusiteikęs būtent prieš Ukrainą ir dėl savo užsispyrimo gali lengva ranka paaukoti Moldovos ir Sakartvelo interesus“, – sako vienas diplomatas.
Anot jo, dalis valstybių tikrai nesutiks su scenarijumi palaiminti sprendimus tik dėl Moldovos ir Sakartvelo, Ukrainą paliekant be nieko.
Todėl šios Tarybos sprendimai išties fundamentalūs – arba Vengrijos veto bus nulaužtas ir ES žengs istorinius žingsnius plėtros link, arba Bendrija praleis istorinį šansą ir visos prisijungti norinčios šalys liks už ES ribos neribotam laikui.
V. Orbanas savo poziciją aiškina tuo, kad ES nėra pasirengusi Ukrainos priėmimui ir vietoj to prašo surengti strateginę diskusiją apie ES efektyvumą remiant Ukrainą ir tik kitąmet, kovą, imtis klausimo, ar palaiminti oficialių derybų pradžią, ar ne.
Vis dėlto Vengrija puikiai supranta, kad būtent šios Tarybos sprendimas yra itin svarbus Ukrainai morališkai, kadangi visos šalys supranta, jog pats stojimo procesas, net palaiminus derybų pradžią, bus labai ilgas, sunkus ir klampus, Ukrainai reikės įgyvendinti daugybę reformų 35 srityse, o visos šalys vėlgi turės palaiminti Ukrainos įvykdytą pažangą.
Briuselyje kalbama, kad V. Orbano siekis blokuoti Ukrainos tikslą būtent šiame lyderių susitikime gali būti susijęs su slaptais susitarimais su Kremliumi, kadangi apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbusiam V. Putinui itin svarbu iki rinkimų išlaikyti kuo didesnę tautiečių paramą ir parodyti, kokia ES susiskaldžiusi.
„Branduolinis“ sprendimas
Jeigu EVT ištiks fiasko – nebus sutarta nei vienu klausimu, beveik neabejojama, kad 26 ES šalys svarstys pradėti Vengrijai vadinamąją 7-ojo ES sutarties straipsnio procedūrą. Tai reiškia, kad šalys gali sustabdyti Vengrijos balsavimo teisę Bendrijoje, jeigu bus pripažinta, kad ji pasikartojančiai pažeidžia ES vertybes.
Apie tokią priemonę Vengrijos atžvilgiu kalbama ne pirmą kartą, tačiau nebuvo to imtasi siekiant išsaugoti ES vienybę ir todėl, kad dėl to turi apsispręsti visos likusios 26 ES šalys narės, o Lenkija nuolat rėmė Vengriją panašiuose ginčuose dėl teisės viršenybės.
M. Martišiūtė sutinka, kad toks scenarijus įmanomas, bet būtų, kaip pati įvardijo, „branduolinis“: „Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet manau, kad ES turėtų neatmesti tokios galimybės, jei to tikrai prireiktų.“
J. Shea sako, kad nėra „katastrofistas“ ir tiki, kad jei ne šį kartą, ES sugebės susitarti dėl Ukrainos derybų pradžios kovą.
„Tikėkimės, kad derybos šioje EVT bus produktyvios, nes manau, kad ES plėtrai alternatyvos nėra. Jei paliksime šias šalis, naudos iš to turės tik ponas Putinas, ne mes. Nestabilumas toje pilkojoje zonoje susijęs su teisinės valstybės nebuvimu, korupcija ir t. t., nesaugumas, hibridinis karas galiausiai prasiskverbs į pačią Europos Sąjungą. Taigi turime tokią situaciją – arba einame į priekį, arba atgal. Todėl galbūt lauks dar keletas chaotiškų aukščiausio lygio susitikimų, galbūt per daug ilgų naktinių valstybių vadovų posėdžių. Tačiau labai svarbu, kad galiausiai daugumos nuomonė šiuo atveju nugalėtų“, – sako J. Shea.
Pavargo
Vengrija jau ne pirmą kartą tampa didžiausia problema Bendrijai norint priimti svarbius sprendimus. Būtent Budapeštas labiausiai priešinosi praėjusiais metais Bendrijai svarstant rusiškos naftos embargą, šiemet šalis nuo pavasario vetuoja 500 mln. eurų aštuntąjį ES karinės paramos paketą. Tačiau Vengrija ne vienintelė kliūtis. Kad Vakarai, taigi ir ES, pavargo nuo karo, garsiai kalba jau daugelis diplomatų.
LRT.lt kalbintas J. Shea, taip pat ilgus metus dirbęs ir NATO, sako, kad nereikia nė slėpti, kad parama susvyravusi.
„Pirmiausia, ES kyla problemų dėl vadinamosios Europos taikos priemonės (European Peace Facility – LRT.lt). Tiek dėl pažado pirkti ir Ukrainai teikti 155 mm kalibro artilerijos sviedinius (ES buvo pažadėjusi suteikti milijoną šių sviedinių iki kitų metų kovo – LRT.lt), tiek dėl galimybės kompensuotis patirtas išlaidas už ginklų siuntimą Ukrainai. Taigi tenka pripažinti, kad, turint omenyje finansinę, politinę paramą, tai nėra geriausias momentas Ukrainai“, – sako jis.
Dabar ES lyderiai turi žengti pirmyn ir įtikinti savo visuomenes, kad tai nėra tiesiog labdara Ukrainai. J. Shea
Vis dėlto jis siūlo žiūrėti plačiau ir nepamiršti dvišalės paramos ne tik iš ES, bet ir NATO šalių: „Olandai jau pažadėjo 2,5 mlrd. eurų paramą, Vokietija paskalbė, kad padvigubins ją kitąmet iki 8 mlrd. Jungtinė Karalystė su Norvegija pasirašė ginklų konsorciumą. Taigi reikalai vyksta ir reikia žiūrėti į platesnį paveikslą – Ukraina vis dar gauna ir pinigų, ir ginklų.“
„Dabar ES lyderiai turi žengti pirmyn ir įtikinti savo visuomenes, kad tai nėra tiesiog labdara Ukrainai. Tai fundamentalus sprendimas dėl visos Europos saugumo“, – sako J. Shea.
