Pasaulyje

2018.06.03 18:36

A. Merkel siūlo E. Macronui nuolaidų dėl euro zonos reformų

BNS 2018.06.03 18:36

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį davė ilgai lauktą atsakymą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ambicingam raginimui įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas, ištiesdama alyvmedžio šakelę dėl investicijų ir pagalbos į skolas įklimpusioms euro zonos valstybėms narėms.

Savo atsakymą A. Merkel pateikė praėjus daugiau nei metams po to, kai į valdžią atėjo E. Macronas, išsikėlęs uždavinį sustiprinti ES ir užtikrinti, kad ji labiau reaguotų į savo piliečių poreikius. Be to, jos atsakymas pasirodė tokiu metu, kai dėl politinio sąmyšio Italijoje ir Ispanijoje yra padidėjęs nerimas dėl bloko ateities, o transatlantiniai santykiai yra įtempti.

Prieš šį mėnesį įvyksiantį svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą Vokietijos kanclerė savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ pareiškė, kad Vokietija, kaip didžiausia euro zonos ekonomika, paremtų investicijų biudžetą, kurio bendra suma „būtų artima apatinei 10–99 mlrd. eurų intervalo ribai“.

Anot jos, vadinamasis juodosios dienos fondas padėtų mažinti ekonominį disbalansą tarp turtingesnių ir skurdesnių Europos šalių, „kurioms reikia pasivyti (turtingesnes valstybes nares) mokslo, technologijų ir inovacijų srityse“.

„Mums reikalinga spartesnė ekonominė valstybių narių konvergencija“, – pareiškė ji.

„Tam turime sustiprinti investavimo pajėgumus, pasitelkdami papildomas struktūrinės politikos priemones“, – pažymėjo Vokietijos kanclerė ir pridūrė, kad fondas būtų kuriamas laipsniškai, o po to būtų įvertintas jo veiksmingumas.

„Negalima laukti, reikia veikti dabar“

A. Merkel taip pat užsiminė apie planus Europos stabilumo mechanizmą (ESM) pertvarkyti į Europos valiutos fondą. ESM yra patikėta pagalbos paskolų sunkumų slegiamoms valstybėms narėms, kaip antai Graikijai, priežiūra.

AFP/Scanpix nuotr.

Ji pasiūlė sunkumų slegiamoms šalims siūlyti trumpalaikes kredito linijas, tačiau pažymėjo, kad paramos sąlygos turi būti griežtos: „Žinoma, visada turi būti taikomos specialios sąlygos dėl ribotos sumos ir visos paskolos grąžinimo“.

Prieš ES viršūnių susitikimą, kuris įvyks mėnesio gale, Vokietija ir Prancūzija, kurios tradiciškai laikomos dviem varančiosiomis Europos integracijos jėgomis, planuoja surengti derybas ir suderinti savo pozicijas dėl reformų.

2019 metų gegužę įvyks Europos Parlamento rinkimai, tad ateinantis ES aukščiausiojo lygio susitikimas laikomas paskutine galimybe duoti pradžią keliems apčiuopiamiems projektams ir nusivylusiems rinkėjams parodyti, kad Europa geba tesėti savo pažadus.

E. Macronas yra ne kartą pareiškęs, jog nekantraudamas laukia, ką pasakys A. Merkel, kuri, anot jo, vilkino atsakymą, nors jai po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kurie baigėsi be aiškių rezultatų, teko penkis mėnesius dėti pastangas, kad būtų suformuota koalicija.

„Negalima laukti, reikia veikti dabar“, – pareiškė jis, praėjusį mėnesį Achene atsiimdamas jam skirtą apdovanojimą ir ragindamas Vokietiją įveikti savo biudžeto ir prekybos pertekliaus „fetišą“ ir paremti reformas, nors dėl to ir tektų plačiau atverti piniginę.

Europoje verdančios krizės pastarosiomis dienomis sulaukė ypatingo dėmesio: Italijoje į valdžią atėjo populistinė ir euroskeptiška vyriausybė, o Ispanija dėl korupcijos skandalo nuvertė politikos veteraną Mariano Rajoy ir vietoje jo į premjero postą paskyrė jo pagrindinį varžovą socialistą Pedro Sanchezą. Be to, dėl kelių karingų JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimų, įskaitant pasitraukimą iš 2015 metų susitarimo su Iranu ir plieno bei aliuminio importo muitų įvedimą, gerokai pašlijo transatlantiniai santykiai.