Naujienų srautas

Visi įrašai
Pasaulyje2023.12.05 06:32

Rusijos karas prieš Ukrainą. Per karą Ukrainoje iki šiol žuvo mažiausiai 512 vaikų

Atnaujinta 03.07
00:00
|
00:00
00:00

650-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Nuo invazijos Ukrainoje pradžios, Maskva į savo kariuomenę užverbavo virš 100 tūkst. kalinių, praneša leidinys „Newsweek“. Tuo metu Ukrainos Generalinė prokuratūra informavo, kad per Rusijos karą Ukrainoje iki šiol žuvo 512 vaikų.

Duomenis apie užverbuotus virš 100 tūkst. kalinių suteikė Rusijos antikorupcinio projekto „Gulagu.net“ vadovas Vladimiras Osečkinas, kuris buvo priverstas dėl persekiojimo išvykti iš šalies. Jis teigė, kad duomenis apie užverbuotus kalinius perdavė šaltinis Rusijos federalinėje kalėjimų tarnyboje, jas patvirtina kalėjimų vaizdo kamerų įrašai, kitos grupės, kuri gina nuteistųjų teises, surinkti duomenys.

Ekspertai teigia, kad toks milžiniškas užverbuotų kalinių skaičius rodo, su kokiomis problemomis susiduria Kremlius, bei Vladimiro Putino požiūrį į „bevertį“ karin personalą, kuris verbuojamas vietoje jaunų miestų gyventojų mobilizacijos, nes tai sukeltų politinį nestabilumą.

Nors iš pradžių kalinius verbavo Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“, metų pradžioje šią iniciatyvą perėmė Rusijos gynybos ministerija. 2022-aisiais „Wagner“ visoje Rusijoje užverbavo 49 500 kalinių, o šiemet Rusijos gynybos ministerija – dar 52 000 kalinių. Kiekvieną savaitę kovos veiksmuose Ukrainoje žūva virš 1 000 Rusijos kariuomenėje tarnaujančių kalinių.

Rusijos daliniai, oficialiais duomenimis, iki šiol per karą nužudė 512 vaikų ir 1 152 sužeidė. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Šie skaičiai esą nėra galutiniai.

Daugiausiai žuvusių ir sužeistų vaikų registruota Donecko srityje – 497. Toliau eina Charkivo sritis (304), Chersono sritis (139), Kyjivo sritis (129), Zaporižios sritis (100), Mykolajivo sritis (97), Dnipropetrovsko sritis (97), Černihivas (72), Luhansko sritis (67), Sumų sritis (17), Žytomyro sritis (15) ir sostinė Kyjivas (16.

Informacija trumpai

  • ISW: Rusija susiduria su ekonominėmis darbo jėgos trūkumo pasekmėmis, jas iš dalies lėmė karas Ukrainoje.
  • Baltieji rūmai skelbia, kad nuo šių metų pabaigos nebeturės iš ko siųsti ginkluotės Ukrainai, jei Kongresas nepatvirtins naujo Ukrainos finansavimo.
  • Antradienio naktį pranešta apie naują sprogimų seriją Kerčėje, okupuotame Kryme.
  • JAV padėtį Ukrainos fronte vertina kaip sudėtingą, nes Rusijos kariai tvirtai įsitvirtino savo pozicijose, tačiau Ukraina toliau daro pažangą, sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
  • Maskva toliau siekia užimti visą Donbaso regioną, pasistūmėjo Marjinkoje, nurodo JK gynybos ministerija.
  • Nepalas pareikalavo, kad Maskva neverbuotų jo piliečių į Rusijos armiją ir tučtuojau grąžintų visus Nepalo piliečius, kai buvo sužinota, kad žuvo šeši Rusijos armijoje tarnavę nepaliečiai.
  • Suomijos valdžia ketina pradėti artilerijos šaudmenų Ukrainai gamybą.
  • Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad bet kokia alternatyva karinei paramai Ukrainai yra Rusijos fašistinio režimo išsaugojimas.
  • Katarui tarpininkaujant, iš Rusijos sugrąžinti šeši ukrainiečiai vaikai.
  • Nuo invazijos Ukrainoje pradžios, Maskva į savo kariuomenę užverbavo virš 100 tūkst. kalinių, praneša leidinys „Newsweek“.

ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

Pastarąją parą Ukrainos pajėgos nukovė 1 030 Rusijos karių, bendras žuvusiųjų rusų karių skaičius nuo invazijos pradžios siekia 333 840, praneša Ukrainos generalinis štabas.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. ukrainiečiai sunaikino 5 587 Rusijos tankus, 10 416 šarvuotųjų kovos mašinų, 7 987 artilerijos sistemas, 913 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 605 oro gynybos sistemas, 323 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 10 483 transporto priemones ir benzovežius, 22 karo laivus ar katerius, 1 povandeninį laivą, 6 032 dronus, 1 148 specialiosios technikos vienetus. Taip pat buvo numušta 1 570 sparnuotųjų raketų.

Apie pirmadienio įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 03.07

Slovėnijos ambasadorė Ukrainoje paskelbė, kad Liublijana Kyjivui suteiks pusantro milijono eurų įrangai ir išminavimo technologijoms. Spalį tarptautiniai donorai įsipareigojo suteikti Ukrainai 530 mln. dolerių išminavimo pagalbos.

Ukraina yra labiausiai nuo minų nukentėjusi šalis pasaulyje. Beveik trečdalis Ukrainos teritorijos laikoma potencialiai pavojinga. Pasibaigus karui, Ukrainai, manoma, prireiks mažiausiai 10 metų, kad teritorija būtų išminuota.

Atnaujinta 02.15

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas perspėja, kad šaliai gresia pavojus pralaimėti karą prieš Rusiją, jei Jungtinės Valstijos nesulauks didesnės karinės pagalbos. Andrijus Yermakas, kalbėdamas Taikos institute Vašingtone, teigė, kad be paramos ukrainiečių kariams sunku išlaikyti tas pačias pozicijas, o civiliams tiesiog išgyventi. Volodymyras Zelenskis šiandien turėjo sakyti kalbą pagalbos paketą Ukrainai svarstantiems Jungtinių Valstijų senato nariams, tačiau paskutinę akimirką ją atšaukė. To priežastis nenurodoma.

Senatas trečiadienį turi balsuoti dėl naujo pagalbos paketo, kurio vertė - daugiau nei 60 milijardų dolerių. Atstovų Rūmus kontroliuojantys respublikonai pagalbą Kyjivui susiejo su priemonėmis prieš nelegalią imigraciją į Jungtines Valstijas per sieną su Meksika. Baltieji rūmai perspėja, kad pinigai karinei pagalbai Ukrainai gali baigtis iki šių metų pabaigos.

Atnaujinta 01.12

Į Ukrainos pietinius regionus Rusija iš Juodosios jūros paleido bepiločius. Oro pavojus skelbiamas Odesos, Chersono, Mykolajivo srityse. Keletas dronų buvo numušti.

Atnaujinta 00.09

Vienas žmogus žuvo ir penki buvo sužeisti po to, kai Rusijos pajėgos smogė fronto linijai priklausančiam Časiv Jaro miestui rytinėje Donecko srityje, praneša srities prokuratūra, kurią cituoja „Sky News“.

Valdžios institucijos teigė, kad 50 metų vietos moteris žuvo įvykio vietoje, o dar penki žmonės patyrė šrapnelio sužeidimus.

„Vyriausios aukos būklė sunki, gydytojai kovoja dėl jos gyvybės“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą