Maskvos Tverės rajono teismas pripažino Didžiosios Britanijos fondo „Hermitage Capital Management” auditorių Sergejų Magnitskį, mirusį tardymo izoliatoriuje, ir fondo generalinį direktorių, Didžiosios Britanijos pilietį Williamą Browderį kaltais dėl vengimo sumokėti daugiau kaip 522 milijonus rublių (apie 43 milijonus litų pagal šių metų liepos 11 d. kursą) mokesčių. Tai ketvirtadienį pranešė „RIA Novosti”.
Maskvos Tverės rajono teismas pripažino Didžiosios Britanijos fondo „Hermitage Capital Management” auditorių Sergejų Magnitskį, mirusį tardymo izoliatoriuje, ir fondo generalinį direktorių, Didžiosios Britanijos pilietį Williamą Browderį kaltais dėl vengimo sumokėti daugiau kaip 522 milijonus rublių (apie 43 milijonus litų pagal šių metų liepos 11 d. kursą) mokesčių. Tai ketvirtadienį pranešė „RIA Novosti”.
Pagal kaltinimo versiją, S. Magnitskis parengė schemą, kaip išvengti mokesčių, „Hermitage Capital Management” vadovo W. Brawderio prašymu.
Anksčiau valstybinio kaltinimo atstovai prašė pripažinti S. Magnitskį kaltu, bet nutraukti bylą prieš jį dėl jo mirties. V. Brauderį prokurorai prašė nuteisti už akių devynerius metus kalėti.
S. Magnitskis mirė tardymo izoliatoriuje 2009 metų lapkričio mėnesį. Jis ne kartą skundėsi sveikatos būkle, bet nesulaukė reikiamos medicinos pagalbos.
Pagal VW. Bowderio versiją, „Hermitage Capital Management” teisininkas tapo nusikalstamos grupės, kurioje buvo aukštų Rusijos valdininkų, auka. Pats S. Magnitskis teigė atskleidęs schemą, pagal kurią teisėsaugos institucijų darbuotojai su mokesčių tarnybos pagalba pagrobė iš biudžeto 5,4 milijardo rublių (apie 432 milijonus litų).
Fondo atlikto S. Magnitskio mirties aplinkybių tyrimo rezultatus pripažino Vakarų šalys, tarp jų – JAV. Jais remiantis buvo sudarytas „Magnitskio sąrašas” – dokumentas, į kurį įtraukti visi asmenys, prisidėję, pagal „Hermitage Capital Management” versiją, prie teisininko mirties.
Faktas, kad Rusijos teisininkas Sergejus Magnitskis po mirties nuteistas dėl mokesčių vengimo, buvo paminėtas ir Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vokietijos vadovo Joachimo Gaucko susitikimo metu. D. Grybauskaitė sakė, jog tai dar kartą įrodo, kad Rusijoje vis dar dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės.
„Šis faktas kelia nerimą. Tai simbolinis aktas, kuris rodo žmogaus teisių pažeidimų lygmenį, žmogaus teisių užtikrinimo blogėjimą ir pačios Rusijos valdžios požiūrį į žmogaus teises. Tai simboliška ir vertintina neigiamai“, – ketvirtadienį sakė Lietuvos Prezidentė.
D. Grybauskaitė teigė, jog Europos Sąjunga (ES) dar neturi bendros pozicijos, ar pasekti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu ir įvesti sankcijas Rusijos pareigūnams, kurie galėtų būti susiję su S. Magnitskio mirtimi.
„Tą aš galiu patvirtinti kaip pirmininkaujančios šalies vadovė“, – teigė ji.
Vokietijos Prezidentas prisipažino, jog nėra gerai susipažinęs su bylos detalėmis, tačiau ES turi intensyvinti diskusiją su Rusija apie įstatymų viršenybę.
„Rusijos teismai nėra nepriklausomi taip, kaip Vakarų Europoje. (...) Mes susirūpinę posovietinių šalių visuomenių gerove. Mes turime išgirsti tų šalių žmonių balsą. Tų žmonių, kurie nori teisės viršenybės, nori laisvės“, – sakė J. Gauckas.
Vokietijos Prezidentas teigė, jog tokiais žingsniais ES nori suvienodinti žmogaus teises ir demokratijos kokybę tiek Vakarų Europoje, tiek posovietinėse šalyse.
„Tai nėra kažkas svetimo, ką ES nori pasiūlyti tų šalių vyriausybėms. Jos pačios pritarė tam stodamos į įvairias institucijas. Nėra dviejų žmonių teisių kategorijų. Mes tai darome dėl universalių priežasčių. (...) Mūsų Vakaruose negraužia sąžinė, jei mes vėl ir vėl primename tų šalių vyriausybėms, kad jos vis dar turi šį tą nuveikti, siekdamos teisės viršenybės“, – pažymėjo J. Gauckas.
