Rusija atkuria savo pajėgumus, todėl yra žinoma, kad Rusija mobilizuoja savo resursus ir ruošiasi galimai konfrontacijai, – išskirtiniame interviu LRT.lt sakė už Rytų flango gynybą atsakingas NATO Šiaurės ir Rytų daugianacionalinio korpuso vadas Jurgenas-Joachimas von Sandrartas. Jo teigimu, dabar turime būti atsargūs, kokias išvadas iš šio pasirengimo darome.
„Rusija yra gerokai įsitraukusi į neteisėtą karą prieš Ukrainą, tačiau ji jau pradėjo ir toliau atkurti savo pajėgumus, skirtus ne karui Ukrainoje, o tai kelia padidintą grėsmę regionui, kuriame gyvename“, – interviu sakė generolas.
– Jūsų vertinimu, kokia dabar yra saugumo situacija šiame regione?
– Pirma, akivaizdu, kad labiausiai tikėtinas priešininkas čia yra Rusija. Grėsmė, kuri kyla šiam regionui, daugiausia susijusi su Rusija.
Antra, NATO veikia kaip gynybinis aljansas ir nekelia grėsmės Rusijai, tačiau Aljansas labai nuosekliai reaguos tuo atveju, jei Rusijos keliama grėsmė virs puolamąja operacija, įsiveržimu ar mūsų vientisumo pažeidimu.
Trečia, manau, kad šis regionas labai gerai reaguoja į jautrią situaciją, susijusią su padidėjusia įtampa. Ji susijusi su tuo, kad Baltijos jūros regionas, kuris daugiausia apima Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, yra tas, kuris turi ilgiausią sieną su Rusijos įtakos zona. Įskaitant pačią Rusiją su Kaliningradu ir galbūt Baltarusiją, kuri yra labiau kaip tam tikra tarpinė ar net nepriklausoma valstybė, bet vis tiek yra Rusijos įtakos zonoje.
Mes labai gerai išvystėme ir pasiekėme gerą integruotos kolektyvinės gynybos lygį, kai valstybės investuoja į gynybą. Pačios priimančiosios šalys daug investuoja į savo gynybą, jos integruoja savo šalies gynybos planus į bendrą NATO gynybos planą, kad jis būtų kuo vieningesnis. Karines pajėgas teikiančios šalys, tokios kaip JAV, Kanada, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos, taip pat daug investavo ir įsipareigojo. Manau, kad geriausias to įrodymas yra labai sėkmingas aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį šią vasarą surengėte čia, Vilniuje, ir jo rezultatai dabar veda į pažangą.
– Ką manote apie Lietuvos gynybos pajėgumus, ir ar Suvalkų koridorius vis dar „pavojingiausia vieta žemėje“?
– Nežinau, ar tai pavojingiausia vieta Žemėje. Manau, kad tai šiek tiek perdėta terminologija, tačiau tai kelias į Vidurio Europą, o regionas, apie kurį kalbame, yra pati jautriausia vieta. Pavadinčiau ją svarbiausia žeme, nes būtent ji skiria Kaliningradą nuo „Didžiosios tėvynės“. Jei žvelgtume iš Maskvos perspektyvos, tai, žinoma, Suvalkai yra kliūtis sujungti Kaliningradą su ja. Ką noriu pasakyti, kad tai yra svarbi teritorija ir mes turime užtikrinti, kad Suvalkų koridorius visada būtų atviras ir leistų laisvai judėti, kad būtų išlaikomas regiono vientisumas.
Kokie yra Lietuvos gynybos pajėgumai? Aš savo poziciją užimu jau dvejus metus, su Lietuvos pajėgomis bendradarbiauju nuo tada, kai esu brigados vadas, tai maždaug dešimt metų. Aš labai pasitikiu Lietuvos kariuomenės pajėgumais. Man didelį įspūdį daro Lietuvos vadovybės atsidavimas, būtent jūsų kariuomenės vado generolo Rupšio, kuris man yra tarsi spiritus rector (dvasinis mokytojas – LRT.lt) integruotam kolektyviniam NATO požiūriui į mūsų gynybą. Kodėl tai taip svarbu? Dabartinių iššūkių negali išspręsti atskiros valstybės. Taigi, jei niekas negali to padaryti vienas, turime tai daryti kartu. Dabar kyla klausimas, kaip mes formuosime tą „kartu“?
Aljansas rodo, kad integruotas, kolektyvinis požiūris yra perspektyviausias kelias į priekį, siekiant 31 valstybės Aljansą paversti dominuojančiu, sėkmingu gynybiniu Aljansu. Jei NATO būtų veikiau orientuotas į valstybes, kur Aljanso pajėgumą lemia atskirų valstybių pajėgumai, būtume daug silpnesni. Generolas Rupšys, jo vadovaujami kariai ir Lietuvos kariuomenė labai gerai suprato, kad toks Aljanso būdas yra aktualiausias, veiksmingiausias, jei mąstome integruotai ir kolektyviai.
– Jūs jau paminėjote Vokietijos bei kitų šalių pagalbą. Vokietijos brigada bus Lietuvoje, kaip manote, kokio pasiruošimo mūsų šaliai trūksta, kad galėtume priimti brigadą, kuri galėtų jaustis kaip namuose?
– Pirmiausia galiu pasakyti, kad čia jaučiuosi kaip namie. Vilniuje lankausi jau gal dvidešimtą ar trisdešimtą kartą ir jūsų sostinę laikau vienu iš savo gimtųjų miestų, tai pasakytina ir apie mano šeimą. Kodėl taip sakau? Lietuvos žmonės gali matyti, kad mes puikiai suprantame, jog Vokietijos laisvė, mūsų vaikų kartos laisvė, priklauso nuo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumo.
Antra, tai, kad Vokietija nusprendė, mūsų ministras nusprendė, reikšmingai įsitraukti su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis į saugumą Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, labai sveikinu. Tai yra labai stiprus įsipareigojimas ir dėl brigados, ir kitų elementų, kurie jau yra dislokuoti Lietuvoje arba bus dislokuoti Lietuvoje. Manau, kad čia bus labai lengva jaustis kaip namie, nes nėra didelio skirtumo tarp Vilniaus, Kauno ir Lietuvos bei gyvenimo Šiaurės Vokietijoje. Žmonės labai draugiški, visi čia jaučiamės labai laukiami.
Bet tokių pavyzdžių reikia daugiau, tai turi būti prasmingas įsipareigojimas. Ir tai galioja ne tik Vokietijai, bet visoms tautoms, kurios investuoja į gynybą tame regione – ar tai būtų kanadiečiai Latvijoje, ar britai Estijoje, ar amerikiečiai visame regione. Ką turiu omenyje? Reikšmingas įsipareigojimas reiškia, kad mūsų kariai, mūsų šalies gyventojai supranta, jog investicijos į pajėgų dislokavimą, į tai, kad būtų pasirašyta sutartis dėl gynybos užsienyje, yra svarbios jų pačių saugumui. Todėl taip svarbu, kad generolas Rupšys, jūsų prezidentas, jūsų ministrė pirmininkė ir visa vadovybė – karinė ar politinė – aiškiai supranta, ką integruota kolektyvinė gynyba reiškia priimančiajai šaliai, taip pat ir Lietuvai, kuri yra NATO partnerė. Lygiai taip pat tai taikoma ir karines pajėgas teikiančioms valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai, ir kitoms.
Puikiai suprantu, kad visose šalyse esama skirtingų nuomonių, ir aš, kaip vokietis, Vokietijoje labai skatinu, kad mes diskutuotume dėl įvairių nuomonių. Kodėl taip sakau? Juk būtent tai mes ir giname. Mes giname nuomonės laisvę, nesvarbu, kokia ta nuomonė būtų. Tačiau galiausiai priėjome prie bendro sutarimo, kaip norime užtikrinti saugią ir nedalomą laisvę. Štai kodėl čia jaučiamės kaip namie.
– Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę interviu teigė, kad Rusija mobilizuoja savo resursus kovai prieš NATO. Ar sutiktumėte su užsienio reikalų ministro teiginiu?
– Tai, ką jis paminėjo, nėra staigmena, tai visuotinai žinoma, tokie teiginiai nepriklauso jūsų užsienio reikalų ministrui, tai yra bendras supratimas. Rusija paskelbė, kad ji atkurs savo pajėgumus ir galimybes kitoje sienos, su kuria ribojamės, pusėje. Šiuo metu Rusija yra gerokai įsitraukusi į neteisėtą karą prieš Ukrainą, tačiau ji jau pradėjo ir toliau atkurti savo pajėgumus, skirtus ne karui Ukrainoje, o tai kelia padidintą grėsmę regionui, kuriame gyvename, Baltijos jūros regionui. Šiuo atžvilgiu jis yra teisus.
Dabar turime būti labai atsargūs, kokias išvadas iš to darome. Manau, kad išvados, kurios buvo padarytos ir perkeltos į veiksmus, susijusius su viešaisiais pirkimais, su Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimu, yra labai išmintingos, pažangios ir kai kurios nukreiptos teisinga linkme.
Manyti, kad nuo Rusijos galime apsiginti tik įsigydami bepiločių orlaivių ir oro gynybos priemonių, yra klaidinga, tam tebėra reikalingas kombinuotos ginkluotės kompleksas. Kaip mes sakome karinėse ginkluotosiose pajėgose, tam reikalingas sausumos, jūrų, oro, kibernetinių ir kitų pajėgumų derinys ir labai sudėtingas konsoliduotas pajėgumų mišinys sausumos pajėgose, apimantis pėstininkus, artileriją ir inžinerinius, logistinius, manevrinius pajėgumus, įskaitant oro gynybos pajėgumus, kurie lems padėtį mūšio lauke.
Tai sakydamas neatmetu ir nepaneigiu fakto, kad mūšio lauke atsiras naujų modernių pajėgumų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, tačiau jie iš esmės nepasikeis pajėgumų, kurie lemia esminius karo meno veiksnius. Su šia nauja raida susiję tai, kad turime sugalvoti, kaip kuo geriau viską suderinti savo tikslui pasiekti ir kaip geriausiai apsisaugoti nuo priešo pajėgumų.
– Kaip manote, kas turi būti dar padaryta apskritai regione saugumo situacijai pagerinti?
– Pirma, turėtume tęsti tai, ką jau pradėjome. Manau, kad svarbiausia yra laikas, todėl mūsų gynyba ir pasirengimas turi būti greitesni, nei Rusijos atsigavimas. Tik tuo atveju, jei Maskva mūsų pasirengimą įvardys kaip pakankamai didelį, mes užkirsime kelią Rusijai pasinaudoti galimybe, sukursime veiksmingą atgrasymą. Tik patikimas atgrasymas užkerta kelią tam, kad mums nereikėtų kariauti.
Trumpai tariant, mūsų pasirengimo pajėgumai ir statusas užkerta kelią karui. Jei nesame vieningi, jei nesame vieningi savo pastangomis, pasirengimu, veikiau didiname riziką, kad prasidės karas, nes Rusija gali įžvelgti galimybę, kuria galėtų sėkmingai pasinaudoti. Tačiau esu įsitikinęs, kad taip neatsitiks.
