639-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV ir Vokietija yra dvi didžiausios karinės pagalbos teikėjos Ukrainai, todėl šių šalių vadovai sumanė, kaip įtikinti Kyjivą pradėti derybas su Rusija dėl paliaubų, tiesiogiai nedarant diplomatinio spaudimo Volodymyrui Zelenskiui, remdamasis šaltiniais praneša Vokietijos leidinys „Bild“, kurį cituoja ukrainiečių agentūra „Unian“.
Leidinys tvirtina, kad sąjungininkai nori Kyjivą pastatyti į „strategiškai pranašią derybinę poziciją“, tuomet Ukraina galėtų pradėti derybas su Maskva dėl savo suvereniteto ir teritorinio integralumo.
„Baltieji rūmai ir Olafo Scholzo biuras koordinuoja šį klausimą“, – „Bild“ sakė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje.
Tačiau jie tiesiogiai nespaus Ukrainos prezidento pradėti derybas. Vietoje to Ukrainai bus tiekiama tiek ginkluotės ir karinės pagalbos, kad šalies pajėgos sugebėtų išlaikyti dabartinę fronto liniją, bet nesukuriant galimybės išlaisvinti visas Rusijos okupuotas teritorijas.
„Zelenskis pats turi prieiti išvadą, kad tai negali tęstis. Be postūmių iš išorės. Jis pats, savo laisva valia kreipsis į tautą ir paaiškins, kad derybos yra būtinos“, – sakė vienas leidinio šaltinių.
Informacija trumpai
- Rusija skelbia per naktį numušusi 16 neva ukrainietiškų dronų virš Volgogrado srities Rusijoje ir okupuoto Krymo.
- Penktadienio naktį Rusija surengė oro puolimą prieš Ukrainos miestus. Generalinis štabas skelbia, kad visos raketos ir bepiločiai orlaiviai numušti.
- Rusijos pajėgos patiria milžiniškų praradimų dėl Ukrainos tolimų smūgių, nurodo JK gynybos ministerija.
- Žiemą Ukrainoje bus dislokuota papildoma oro gynybos sistema „Patriot“ iš Vokietijos.
- Vašingtonas ir Berlynas turi planą, kaip paskatinti Kyjivą pradėti derybas su Rusija nesukuriant tiesioginio diplomatinio spaudimo, praneša leidinys „Bild“.
- Kinijos ir Rusijos kompanijos slapta aptarė tunelio į Krymą statybas.
- Trečia Rusijos pajėgų banga atakuoja Ukrainos rytuose esantį Avdijivkos miestą ir sistemingai apšaudo jo centrą.
ISW pateikia Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Russian President Vladimir #Putin reframed the #Kremlin’s stance on the #IsraeliHamasWar to a much more anti-#Israel position in an attempt to demonstrate the supposed hypocrisy of Western condemnations of the Russian invasion of #Ukraine.
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) November 23, 2023
Latest: https://t.co/ju5hheGCIz pic.twitter.com/gfFzRRniz4
Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. jau neteko 322 000 karių, įskaitant 1 100, kurie buvo nukauti per pastarąją parą, praneša Ukrainos generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 5 496 Rusijos tankus, 10 256 šarvuotąsias kovos mašinas, 7 833 artilerijos sistemas, 904 salvinės ugnies raketų sistemas, 595 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 323 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 10 230 automobilius, 22 laivus, 1 povandeninį laivą, 5 800 dronus, 1 108 specialiosios technikos vienetus ir 1 564 sparnuotąsias raketas.
Apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.01
Zelenskis įvardijo „tris pergales“, kurių Ukrainai reikia tarptautiniame fronte
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia užsitikrinti tris svarbias „pergales“ užsienyje, įskaitant JAV Kongreso ir Europos Sąjungos pritarimą dideliems pagalbos paketams ir oficialią stojimo į bloką derybų pradžią, rašo „Reuters“.
Praėjus dvidešimčiai mėnesių po Rusijos invazijos, į Vakarų santykius su Kyjivu, kuris, kovodamas su Kremliaus kariuomene labai pasikliauja savo sąjungininkų karine, ekonomine ir humanitarine pagalba, įsiskverbė nuovargis.
„Mums reikia trijų pergalių. Pirmoji yra pergalė JAV Kongrese. Tai iššūkis, tai nelengva, bet Ukraina daro viską“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive.
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paketą, apie kurį Ukrainai buvo paskelbta anksčiau, bet kuris dar nepatvirtintas ir kuriam kol kas priešinasi Vengrija.
„Antra, mums reikia ES pagalbos dėl 50 mlrd. eurų paketo“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Ir trečia – pradėti dialogą dėl mūsų būsimos narystės“, – pridūrė jis.
Kyjivas tikisi, kad gruodžio 14-15 d. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos narės susitars oficialiai pradėti ilgą derybų dėl Kyjivo prisijungimo prie bloko procesą, o tai, pasak jo, būtų naudinga Ukrainos moralei.
V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, kuris sakė esąs įsitikinęs, kad ES pagalbos paketas bus priimtas, nors pridūrė, kad tai gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi.
