638-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas žengė į kritinį periodą, tvirtina Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenko.
Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad „kelio atgal nebėra“ ir gali tik arba triumfuoti arba patirti triuškinantį pralaimėjimą. Kremliaus režimas vis dar planuoja destabilizuoti situaciją Ukrainoje, pirmiausiai užimant politiškai svarbius objektus, naikindamas kritinę infrastruktūrą žiemą, kurstydamas visuomenės susipriešnimą, provokuodamas karines ir opozicines politines grupes.
„Putinui reikia kuo daugiau Ukrainos teritorijos, Kremlius yra pasirengęs vykdyti karą tiek ilgai, kiek reikės“, – tvirtina O. Litvinenko.
„Putinas yra įsitikinęs, kad Ukraina ir kitos „istorinės Rusijos žemės“ gali grįžti Rusijai ir imperija gali būti atkurta tik globaliame pasaulio perdalijime. Jis gali užtrukti 10 ar 15 metų, jį lydės įvairaus masto konfliktai, galimas ir branduolinių ginklų panaudojimas“, – rašo O. Litvinenko.
„Putinas mano, kad nesugebėjęs nugalėti Ukrainos per tris dienas, Kremlius peržengė negrįžtamą tašką santykiuose su Vakarais. Grįžti nebeįmanoma, Putinas gali tik triumfuoti arba patirti triuškinantį pralaimėjimą“, – tvirtina Ukrainos žvalgybos vadas.
Jo nuomone, dabar V. Putinas turi keturias užduotis. Pirmoji – užtikrinti Rusijos vidinį stabilumą, mobilizuoti visuomenę ir ekonomiką karui, didinti ginklų, karinės įrangos gamybą. Tokiu būdu 2028-aisiais Rusija atkurtų iki invazijos Ukrainoje turėtus karinius pajėgumus. Antroji – suformuoti „didžiąją valstybių koaliciją“, kuri veiktų kaip alternatyva Vakarams. Toks „Globalūs Pietūs+“ formatas turėtų pateikti alternatyvų vakarietiškam pasaulio modelį. Trečia užduotis – pasirengti ateities agresijai prieš kitas šalis, pirmiausiai prieš Moldovą ir Baltijos valstybes, planai jau esą pradėti rengti. Ketvirtoji užduotis – formuoti konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Balkanuose.
Kare Ukrainoje Kremlius vis dar mano, kad turi pakankamai resursų neribotą laiką kariauti šį sekinimo karą, tiki, kad Kyjivo resursai „jau artėja prie visiško išsėmimo“.
Informacija trumpai
- Atrodo, kad Kremlius nepaaiškinamai nerimauja dėl 2024 m. kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų rezultatų, nepaisant akivaizdaus visuotinio Rusijos gyventojų pritarimo V. Putinui, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) vertinime.
- V. Putinas vėl kartoja melagingą retoriką apie pasiryžimą derėtis, tačiau nėra jokių ženklų, kad jis atsisakė maksimalistinių karo tikslų. Todėl karo sustabdymas leistų Rusijai sustiprėti ir atnuajinti agresiją, teigia ISW analitikai.
- Rusijos tyrimų komiteto vadovas ragino šalį kodifikuoti valstybinę ideologiją Rusijos Konstitucijoje. Tai gali reikšti, kad dalis Rusijos pareigūnų nori pašalinti nominaliai egzistuojančias pilietines teises, demokratinį pliuralizmą, etninę lygybę, pažymi ISW analitikai.
- Čekijos prezidentas teigia, kad Rusijai pakaks 5–7 metų visiškai atkurti savo kovinį pajėgumą pasibaigus karui Ukrainoje.
- Lenkijos sunkvežimių vairuotojai plečia Ukrainos sienos blokadą, prisijungia ūkininkai.
- Maskva ima reabilituoti „Wagner“ elementus, samdiniams suteikiami veteranų pažymėjimai, pažymi JK gynybos ministerija.
- Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas žengė į kritinį periodą, tvirtina Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenko.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Key Takeaways 🧵
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) November 23, 2023
1/ US National Security Council Spokesperson John Kirby reported on November 21 that #Iran is supplying #Russia with glide bombs and that Iran may be preparing to transfer short-range ballistic missiles to Russia. https://t.co/ju5hheGCIz https://t.co/cYPuCVAqUE
Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. jau neteko 321 800 karių, įskaitant 1 130, kurie buvo nukauti per pastarąją parą, praneša Ukrainos generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 5 466 Rusijos tankus, 10 224 šarvuotąsias kovos mašinas, 7 802 artilerijos sistemas, 902 salvinės ugnies raketų sistemas, 591 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 323 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 10 198 automobilius, 22 laivus, 1 povandeninį laivą, 5 799 dronus, 1 107 specialiosios technikos vienetus ir 1 564 sparnuotąsias raketas.
Apie trečiadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.14
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė du sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusiją. Jie apima pusantro šimto fizinių ir per 300 juridinių asmenų. Ukrainos lyderis savo vakariniame kreipimesi teigia, kad šie asmenys ir įmonės yra kaltininkai to, jog Maskva Ukrainoje gali tęsti savo terorą.
„Tai sinchronizacija su partneriais dėl tų asmenų, kurie tiesiogiai dirba Rusijos agresijai arba padeda jai. Tai taip pat reiškia sankcijas teroristinės valstybės subjektams, susijusiems su ypatingos svarbos infrastruktūra. Kiekvienas pavadinimas, kiekviena įmonė yra konkreti kaltininkė to, kad Rusija gali tęsti savo terorą.
Ukraina papildo tarptautinių sankcijų mechanizmus savo priemonėmis. Stengiamės, kad partnerių sankcijos būtų taikomos tiems, kuriems Ukraina jau priėmė atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo V. Zelenskis.
