Pasaulyje

2018.05.11 20:12

Lenkija meta naujų kaltinimų Rusijai dėl Smolensko tragedijos

lrytas.lt 2018.05.11 20:12

Lenkijos generalinio prokuroro pavaduotojas Markas Pasionekas pažėrė kaltinimų Rusijai, kad ši devynis kartus piktybiškai ignoravo prašymus suteikti informacijos dėl Smolensko katastrofos, nusinešusios 96 žmonių gyvybę, tarp jų ir tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio.

„Kiekvieną kartą, kai kreipėmės, susidurdavome arba su išsisukinėjimais nuo atsakymų, arba su ignoravimu“, – teigė M. Pasionekas.

Tačiau Rusijos tyrėjai tikina, kad negali įvykdyti Lenkijos prašymų, nes taip esą pažeistų savo šalies įstatymus, rašo „TVP24“. Lenkijos tyrėjai Rusijos Generalinei prokuratūrai išsiuntė ne vieną užklausą dėl pagalbos tiriant Smolensko katastrofą, prašyta atlikti procesinius veiksmus, atsiųsti dokumentus. Tokių kreipimusi buvo mažiausiai devyni. Bent jau tiek M. Pasionekas surašė su datomis ir konkrečiais Lenkijos prašymais Rusijai ir jos atsakymais.

2017 m. kovą Lenkijos prokuratūra kreipėsi į Rusiją prašydama pateikti įtarimus nurodytiems asmenims. Tiesa, M. Pasionekas, nedetalizuoja, kas tie asmenys.

Bet kokiu atveju, 2017 m. liepą Rusija atrašė nieko nedarysianti. Beje, įtarimai, kaip manoma, turėjo būti pateikti dviem Rusijos skrydžių kontrolieriams ir trečiajam asmeniui. Jie buvo atsakingi už skrydžių kontrolę katastrofos dieną.

Rusija jau metus ignoruoja Lenkijos prašymą dar kartą apžiūrėti lėktuvo nuolaužas. Nors praėjus porai mėnesių nuo prašymo gavimo, Rusijos prokuratūra sakė tam neprieštaraujanti, teigė vėliau nurodysianti datą, kada ta būtų galima padaryti. Datos ji nėra nurodžiusi iki šiol.

Šių metų pradžioje Lenkijos prokuratūra dar kartą kreipėsi į Rusiją, tačiau ši tyli.

Praėjusiais metais Lenkija taip pat prašė atsiųsti vaizdo įrašą iš nuolaužų apžiūros. Šių metų balandį Rusija paprašė patikslinti užklausą. Netrukus tai buvo padaryta, tačiau tuo istorija ir vėl baigėsi.

Lenkija taip pat ne kartą kreipėsi dėl lėktuvo nuolaužų sugrąžinimo. Paskutinį kartą tai buvo padaryta šių metų pradžioje, tačiau nei anksčiau, nei dabar atsakymo nesulaukė.

Rusija, nesuteikdama informacijos Lenkijai, tikina pasiremianti Europos Konvencijos 2b straipsniu dėl abipusės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose bei Rusijos Baudžiamojo kodekso straipsniu. Minėtas Europos Konvencijos straipsnis teigia, jog galima atsisakyti teikti teisinę pagalbą, jeigu šalis, kurios prašoma ją teikti, nuspręs, jog prašymo įvykdymas pakenks jos suverenumui, saugumui ar kitiems svarbiausiems valstybės interesams.

Tuo metu Rusijos Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad kitos į šalies užklausą dėl teisinės pagalbos gali būti neatsakyta, jei tai prieštarauja šalies įstatymams arba gali pažeisti jos suverenumą ir saugumą.