Pasaulyje

2018.05.11 18:28

Sočis po olimpiados pasikeitė neatpažįstamai

DELFI.lt 2018.05.11 18:28

Olimpinio parko Sočyje pakrantės liniją semia vanduo. Ten, kur prieš kelerius metus deginosi, maudėsi ir olimpinių objektų fone asmenukes darėsi turistai, šiandien – krūvos akmenų ir apsemta krantinė.

Tokią liūdną situaciją lėmė grubios klaidos vykdant statybos darbus Imeretijos žemumoje, negrįžtamai pakenkusios vietos ekosistemai. Pakrantės linijos pokyčių jau įvyko – kiekvienais metais vanduo vis labiau artėja prie pastatų, rašo realty.newsru.com. Imeretijos žemuma, vertinat geologiniais kriterijais, susiformavo visai neseniai – vos prieš 7,5 tūkst. metų. Visas šios žemumos, užimančios beveik 1300 hektarų plotą, krantas buvo puikus juodojo smėlio pliažas. Kai kur jo plotis siekė net 100 metrų. Deja, bet dabar pliažo paviršius susmego, kai kur net metrą.

Anksčiau krantas kiekvienais metais pailgėdavo 0,10 metro (metru per dešimtmetį). Dabar situacija pasikeitė – krantas per metus metru sutrumpėja. Kai kur trumpėjimo greitis siekia net 15–20 metrų.

Bėgo amžiai, bet gamtai pavykdavo išlaikyti stebėtiną pusiausvyrą: jūra ir potvyniai užtvindydavo žemumą, išplaudami žvyrą ir smėlį, tačiau kalnų upė Mzymta į Juodąją jūrą išnešdavo tūkstančius tonų smėlio ir smulkių akmenukų.

Pietvakarių srovė tą smėlį ir žvyrą grąžindavo atgal į krantą, taip formuodama paplūdimį. Per metus upės išnešamų sąnašų kiekis sudaro beveik 30 tūkst. kubinių metrų. Visa ši masė tarsi savotiška akmenų upė 100 metrų per metus greičiu padengė pakrantę.

Maždaug trečdalis šio didžiulio kiekio buvo panaudotas siekiant minėtoje teritorijoje jūros dugną paversti ne tokiu stačiu ir atšiauriu (ten daugybę povandenių kanjonų, kurių gylis siekia šimtus metrų).

Dugne nugulė beveik 10 tūkst. kubinių metrų – jis tapo lygesnis, o krantas stabilesnis.

Deja, po skubotų olimpinio komplekso statybų viskas pasikeitė. Visas sąnašų procesas privertė uždaryti Imeretijos jūrinį uostą – jis tapo smėlio ir žvyro sąnašų maršruto trukdis. Jei statybų pradžioje uostas buvo apsuptas vandens, dabar ten laisvai galima vaikštinėti pėsčiomis. Be to, formuojasi įgriuvos, nes niekas nebeužpildo povandeninių ertmių.

Filme „Tragiška olimpinio paplūdimio mirtis“, kurį sukūrė tyrėjas Vladimiras Potapovas, remdamasis RAEN akademiko Vladimiro Peškovo ir okeanologės Jelenos Dzaganij įžvalgomis, rodoma daug vaizdinės medžiagos, iliustruojančios, kokiu bauginančiu tempu irsta Imeretijos žemumos krantas.

Dar 2014 metais paplūdimio ruožo plotis olimpiniame komplekse siekė 30 metrų, jo ilgis – 300 metrų. 2016 metais ši teritorija jau buvo apsemta vandens. Dabar išlikusioje paplūdimio atkarpoje – tik didžiuliai akmenys, saugantys krantą nuo smarkių bangų.

Palydovų skirtingais metais darytose nuotraukose matoma, jog šiuo metu pakrantė mažėja prie visų netoli vandens esančių olimpinių objektų. Liko tik nedidelis gabaliukas nenukentėjusios pakrantės prie stadiono „Fišt“, tačiau 2019 metais greičiausiai neliks ir jo.

Toliau situacija vystysis pagal tragišką scenarijų: augs išlaidos pakrantės apsaugai, daugės avarinių situacijų.

Dalis atsakomybės tenka ir užtvankai, kurią pastatė valstybinė korporacija „Olimpstroj“, buvusi atsakinga už olimpines statybas, tačiau 2014 metų viduryje savo veiklą nutraukusi. Kaip teigia geografijos mokslų daktaras, RAEN akademikas Vladimiras Peškovas, paplūdimyje nevalia nieko statyti.