Ketvirtadienį į Lietuvą atvyko Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Seime jis susitiko su Taivaną remiančiais parlamentarais, aptarė ekonominį bendradarbiavimą ir saugumo situaciją Ramiojo ir Indijos vandenynų regione.
J. Wu – „Dienos temoje“.
– Kitą savaitę sukanka dveji metai, kai Lietuvoje yra atidaryta taivainiečių atstovybė. Tiek opozicija jūsų namuose, tiek opozicija Lietuvoje kritikuoja dabartinę valdžią ir sako, kad šiuose ryšiuose yra per daug simbolizmo. Jie klausia, kur yra ta apčiuopiama praktinė nauda? Galite įvardyti porą pavyzdžių tiek iš Lietuvos, tiek iš Taivano pusės?
– Puikus klausimas. <...> Iš mūsų perspektyvos, mūsų santykiai su Lietuva mezgasi puikiai. Lietuva palaikė Taivaną taip, kaip nepalaikė jokia kita šalis. Be to, abi šalys susiduria su didžiuliais iššūkiais geopolitinėje scenoje. Lietuva susiduria su Rusijos keliamu pavojumi, o Taivanas – su Kinijos. Šiomis sąlygomis Taivano gyventojai jaučia labai glaudų ryšį su Lietuvos gyventojais. Taivano žmonės yra labai patenkinti, kad buvo užmegzti šie ryšiai.
Bet aš suprantu, kad Lietuva yra demokratinė šalis ir jos gyventojai nori apčiuopiamos naudos, kurią šie santykiai suteiktų. Šiuo klausimu mes uoliai dirbame. Pavyzdžiui, mes siunčiame delegaciją iš Taivano aptarti bendradarbiavimo puslaidininkių srityje. Tai yra sritis, kur abi šalys gali labai glaudžiai kartu dirbti. Ir mes stengiamės pasinaudoti Lietuvos lazerių technologijomis, kurios Lietuvoje yra puikiai išvystytos. Mes siekiame pritraukti jus į Taivaną, kad šios technologijos būtų pritaikytos įvairioms funkcijoms Taivane. Mes taip pat siekiame investuoti Lietuvoje. Palaipsniui tikimės pamatyti labiau apčiuopiamų rezultatų.
– Mūsų verslas labai spirga ir sako norintis didesnių apsukų, nes iš tų 200 mln. paskolų ir garantijų fondų yra panaudota apie dešimtadalį – apie 20 mln. Iš milijardo kreditų fondo taip pat panaudota tik keletas milijonų. Jie klausia, kaip mes galime paimti tuos pinigus, ką mums reikia padaryti, kad galėtume investuoti?
– Mes tikrai stengsimės šį procesą paspartinti. Investicijų korporacija, valdanti šį fondą, jau daug kartų lankėsi Lietuvoje. Tarp „Teltonikos“ ir taivaniečių buvo užmegzti santykiai ir bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Bet svarbiausia, kad abi šalys yra demokratiškos. Demokratijose mums labai sunku pasakyti verslininkams, kad jie turi daryti vienaip ar kitaip. Mes nesame komunistinė Kinija. Komunistinėje Kinijoje reikalai gali vykti labai greitai, Taivane tai ne visą laiką įmanoma. Mes turime įtikinti verslininkus ir teikti jiems iniciatyvas. Vis dėlto manau, kad po kito verslo delegacijos vizito Lietuvoje Lietuvos gyventojai pajus Taivano aistrą užmegzti verslo santykius.
– Jūsų paminėta „Teltonikos“ įmonių grupė yra viena iš trijų verslų, sulaukusių didžiausių Taivano investicijų – apie 10 mln. eurų. Jų ambicijos yra per ateinančius dešimt metų tapti vienu iš didžiausių aukštųjų technologijų parkų Rytų Europoje, bet tam reikia 4 mlrd. eurų. Ar jūs manote, kad Lietuva yra pajėgi turėti ir eksploatuoti puslaidininkių fabriką, atsižvelgiant į investicijas, tiekimo grandinėse kylančius iššūkius, technologines paslaptis, konkurenciją?
– Manau, kad taip. Jeigu pažiūrėtume į puslaidininkių pramonę Taivane, mes turime ne vieną bendrovę (ne tik TSMC). Pas mus egzistuoja visa tiekimo grandinė, visa ekosistema, pradedant nuo mašinų gamybos, dizaino, testavimo, pakavimo linijų iki kitų taikymo sričių, pavyzdžiui, bendrovių, galinčių pritaikyti ir panaudoti mikroschemas. Todėl mūsų sistema yra labai sėkminga. O štai Europoje, kiek žinau, yra planuojamos investicijos Vokietijoje. Pati Vokietija nesugebės užtikrinti visos sistemos, jai reikės bendrovių Centrinėje ir Rytų Europoje, kad pasiektų sėkmę.
Šiuo metu Centrinėje ir Rytų Europoje yra kelios į šį paveikslą patenkančios ir galinčios tapti tiekimo grandinės dalimi šalys, pavyzdžiui, Čekija, kuri yra labai potenciali partnerė, Slovakija, kuri moka gaminti automobilius ir mašinas. Lietuva taip pat turi savo stipriųjų pusių: testavimą, pakuočių gamybą ir dizainą. Jeigu mes užmegsime visą šią sistemą, manau, kad Lietuva tikrai gali gauti daug naudos iš Taivano puslaidininkių pramonės. Ir nemanau, kad yra tikroviška, jog viena Europos šalis galėtų būti visos grandinės centru. Bet manau, kad mes galime sutelkti daug savo privalumų turinčių šalių, kurios gali pasiekti didelę sėkmę. Manau, kad Lietuva bus labai svarbi šios tiekimo grandinės dalis.
– Lietuva skaičiuoja, tikisi, kad puslaidininkiai po dešimtmečio sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ta plėtra yra paskaičiuota tikintis papildomų investicijų iš Taivano. Ar be tų 10 milijonų, kurie dabar yra investuoti, yra numatyta iš to milijardo fondo dar skirti papildomai?
– Dabar mes žiūrime, kaip galėtume užtikrinti, kad „Teltonika“ pasieks sėkmę. Jei pavyks pasiekti sėkmę, mes galėsime ją praplėsti. Galėsime praplėsti gamyklą, galėsime pritraukti daugiau bendrovių, kad jos dalyvautų šiame procese – tai yra geriausias kelias į priekį.
Jeigu žiūrėtume į Taivano puslaidininkių pramonę, mums prireikė 40 metų, kad pasiektume dabartinę situaciją. Jeigu Lietuvoje yra siekiama pritraukti puslaidininkių pramonę, norėčiau paskatinti juos apsilankyti Taivane ir pažiūrėti į mūsų technikos parkus, kad galėtų suprasti, kaip mes sukūrėme sėkmingą puslaidininkių pramonę ir kaip Taivanas tapo sėkmingas šioje srityje. Tai gali tapti pavyzdžiu Lietuvai judėti į priekį. Mes labai norime bendradarbiauti su Lietuva ir norime, kad Lietuva pasiektų sėkmę puslaidininkių pramonėje. Manome, kad bendradarbiavimas su „Teltonika“ tėra vienas iš pirmųjų žingsnių. Reikės žengti dar daug kitų žingsnių, kurie užtikrins sėkmę.
Lietuva palaikė Taivaną taip, kaip nepalaikė jokia kita šalis.
– Ar svarstytumėte galimybę Lietuvoje atidaryti Taivano banką, kuris, pavyzdžiui, be kita ko, palengvintų ir atsiskaitymus tarp tų pačių verslų?
– Kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš kelias savaites apsilankė Taivane, taip pat ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, jos pateikė pasiūlymą mūsų prezidentei ir jo atsakymas buvo labai teigiamas. Mes turime bankų sektorių, kuris yra labai didelis, bet dauguma Taivano bankų priklauso arba iš dalies priklauso Vyriausybei, bet jie yra dideli ir nelabai efektyvūs. Tiesa, mes turime ir privačių bankų, kurie yra smulkesni, bet daug lankstesni. Jie yra labai pragmatiški. Mes stengiamės įtikinti mūsų privačius bankus ir finansines institucijas žiūrėti į Lietuvą kaip į teigiamą šalį investicijoms. Ir šiandien čia lankomės kaip draugai, tad raginame Taivano finansines institucijas investuoti Lietuvoje. Grįžęs į Taivaną stengsiuosi daugiau kalbėtis su finansinių institucijų atstovais ir skatinti juos pradėti investicijas Lietuvoje. Labai ačiū už šį klausimą.
– Į Lietuvą atvykote iš Estijos, kuri bent kol kas, nors ir spaudžiama Pekino, vis tiek planuoja atidaryti jūsų salos atstovybę. Ar galite patvirtinti, kad pavadinimas bus kaip ir Lietuvoje – Taivaniečių atstovybė?
– Kai pradėjome derėtis su Estija dėl galimybės atidaryti atstovybę Estijoje, šią diskusiją vedė jų parlamento Užsienio reikalų komiteto atstovas, kuris taip pat lankėsi Taivane. Jie apie tai kalbėjo ir Taivane, ir parsivežė šį pasiūlymą į Estiją, tad derybos tik prasidėjo. Džiaugiamės Estijos palankumu mūsų pasiūlymui atidaryti atstovybę Estijoje, bet procesas tik prasidėjo. Prireiks daug laiko, kol bus sutarta dėl visų smulkmenų, kol galėsime pradėti savo veiklą ir kol sutarsime dėl pavadinimo, specialiųjų privilegijų mūsų diplomatams, dėl imuniteto ir specialiųjų funkcijų, kurios leistų mums veikti Estijoje. Mes taip pat juos kviečiame atidaryti atstovybę Taivane, bet nesu tikras, ar jie jau yra tam pasiruošę. Tad prireiks laiko, kol išspręsime šias smulkmenas. Kol kas nėra prieita prie susitarimo. Bet, manau, kad tai yra puikus žingsnis į priekį.
– Ar gerai suprantu, kad jūs tada nesilaikysite kietos pozicijos, kad arba taivaniečių atstovybė, arba jokios? Kitaip tariant, jums tiktų, jei ta atstovybė Estijoje vadintųsi Taipėjaus?
– Mes vis dar deramės. Kol kas derybos tik prasidėjo, jos kol kas net neoficialios. Mes žiūrime į savo atstovybę Lietuvoje ir labai džiaugiamės, kad Lietuvos Vyriausybė leido ją mums pavadinti Taivano atstovybe. Jūsų užsienio reikalų ministro žodžiais tariant, „Taivano gyventojai turi teisę vadintis taip, kaip nori“. Mums tai labai svarbu girdėti. Manome, jog tai yra svarbus pamatas pradedant derybas su estais, bet kol kas derybos dar tik prasidėjo ir dar yra per anksti kalbėti apie tam tikrus ryžtingesnius žingsnius.
– Dėkoju už pokalbį.
