„Manau, jie visi puikiai supranta, kad dabar neturi aiškintis santykių tarpusavyje, o turi kartu dirbti dėl pergalės“, – apie galimus nesutarimus tarp Ukrainos prezidento ir kariuomenės vado sako Ukrainos politologas. Jo teigimu, ir Vakarų žiniasklaida ne visada ištransliuoja teisingas žinutes.
„Dienos temoje“ – pokalbis su ukrainiečiu politologu, politinių tyrimų centro „Penta“ vadovu Volodymyru Fesenka.
– Po to, kai Ukrainos kariuomenės vadas interviu žurnalui „Economist“ pareiškė, kad karas Ukrainoje perėjo į pozicinį ir yra patinėje situacijoje, aklavietėje, prezidentas Zelenskis savo ruožtu patikino, kad tai nėra patinė situacija, tiesiog Rusija kontroliuoja dangų, o ukrainiečiai brangina žmones ir mesti jų į mirtį, kaip tai daro Rusija, nenori. Tai kuris sakė tiesą, nes, akivaizdu, tai skirtingas požiūris į šių dienų situaciją fronte?
– Kai vertinama situacija fronte, manau, reikia pirmiausia atkreipti dėmesį į Ukrainos kariuomenės vado poziciją, jis turi visą informaciją ir, svarbiausia, skirtingai nuo Arestovičiaus, kuris ragina susitaikyti ar dar kažką daryti su rusais, sako, kad tai aklavietė kare. Zalužnas sako kitaip, kad yra rizika, yra pavojus, kad karas gali įstrigti kaip pozicinis, kai bus daug aukų, bet niekas nesikeis fronte. Jis siūlo konkrečius veiksmus, kad Ukraina kartu su mūsų partnerių pagalba galėtų iš to pozicinio karo išsiveržti. Tai konstruktyvi pozicija, svarbiausia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas nusiteikę tęsti kovą ir atgrasyti Rusiją.
– Norint pakeisti situaciją, sako generolas Zalužnas, reikia reikšmingo technologinio proveržio, o tokio artimoje ateityje nebus. Kita vertus, Rusijos nepriversi atsitraukti, jei sunaikinsi daugybę jos karių, tokį manymą jis laiko ir savo klaida. Kam geriau, jei ne kariuomenės vadui, tą žinoti, kai jis pripažįsta, kad per 5 kontrpuolimo mėnesius tepasislinkta 17 kilometrų? Tai juk aiškus kontrpuolimo nesėkmės įvertinimas?
– Manau, kad toks vertinimas nereiškia, kad Ukrainos kontrpuolimas nedavė rezultatų. Zalužnas akcentuoja kitką – jis akcentuoja, kad sėkmingesniam puolimui, minų laukų praėjimui, taip pat norint įveikti įtvirtinimus, reikia didesnės, kokybiškesnės mūsų partnerių paramos. Ir sako, ką konkrečiai reikia padaryti, kokios techninės, karinės pagalbos reikia, kad Ukrainos kontrpuolimas būtų efektyvesnis ir matytume greitesnius rezultatus. Deja, yra problema, kad karinė pagalba iš mūsų partnerių ateina ne laiku. Jeigu F-16 būtume gavę praeitais metais arba bent šių metų pradžioje, o ne lauktume kitais metais, manau, kad Ukrainos kontrpuolimas būtų prasidėjęs anksčiau ir būtų įtikinamesnis, efektingesnis.
Pavyzdžiui, Rusija gavo milijoną artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos, o mes iki šiol to paties milijono artilerijos sviedinių negauname, nors mums ES šalys buvo žadėjusios. Tai ne priekaištas, tai tik paaiškinimas, kodėl nepavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų.
– Jau kuris laikas girdėti apie esą egzistuojančius kariuomenės vado ir prezidento nesutarimus, ar čia yra tiesos? Nes prieš prezidentą Zalužną kritikavo prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, esą tokios generolo kalbos tik palengvina agresoriaus darbą. Apie nesutarimus rašo „The New York Times“, galop toks viešas prezidento ir kariuomenės vado apsikeitimas skirtingomis nuomonėmis tarsi ir nerodo darnos.
– Visų pirma, pažymėsiu, kad „The New York Times“ straipsnių pavadinimai, kad yra nesutarimų tarp prezidento ir Valerijaus Zalužno, neatitinka tikrovės – nėra skilimo, yra diskusija. Ir ji vyksta apie tai, kaip pateikti informaciją mūsų Vakarų partneriams. Čia, aš sakyčiau, stiliaus ir taktikos nesutarimai. Jūs citavote prezidento administracijos vadovo pavaduotoją. Aš buvau televizijoje, kai jis tai pasakė, sėdėjau greta. Jis pasakė, kad Zalužno informacija sukėlė tam tikrą kai kurių mūsų partnerių nerimą. Baltieji rūmai pasakė, kad jie šį signalą suprato teisingai – Ukrainai reikia paramos. Sutikčiau su kritikais, kad ir Ukrainos prezidentas, ir kariuomenės vadas turi kalbėti vienu balsu, kai mes kalbame apie partnerius. Normali diskusija galima, bet ji turi būti uždara, neturėtų išeiti į viešumą.
O „The New York Times“ straipsnio autorius, deja, ir anksčiau, leisiu sau pasakyti, nelabai adekvačiai formulavo tam tikrus dalykus. Jis Čečėnijos karą vadino pilietiniu karu, dar kažką. Žurnalistų nuomonės gali skirtis, pavyzdžiui, „Independent“ ir „Observer“ straipsniuose aiškiai raginama teikti Ukrainai maksimalią paramą. Tai teisingas signalas. O kai kurie Vakarų leidiniai daugiau akcentuoja, kad štai, karas pateko į aklavietę, reikia ieškoti išeities. Išeities reikia ieškoti, bet susitaikymas su Rusija nėra išeitis. Putinas dabar neketina sudaryti taikos, jis ketina organizuoti puolimą. Tai reikia suprasti, apie tai kalba ir prezidentas Zelenskis, ir Zalužnas. Todėl iš Ukrainos siunčiame signalą savo partneriams, kad reikia maksimaliai sustiprinti pasipriešinimą Rusijos agresijai.
– Prieš kelias dienas prezidentas Zelenskis atleido Specialiųjų operacijų pajėgų vadą generolą majorą Viktorą Chorenką, bet tai nebuvo kariuomenės vado teikimas, jis sako iš viso nieko apie atleidimą nežinojęs, tai įvyko gynybos ministro teikimu. Pats atleistasis sakosi nieko nežinąs, kodėl buvo atleistas. Ar tokiu metu toks veiksmas neatrodo keistai?
– Tai ne pirmas ir ne paskutinis generolas, kuris atleidžiamas iš pareigų karo metu. Taip pat, kaip buvo atleidžiami ministrai Vyriausybėje, pavyzdžiui, buvo pakeistas Ukrainos gynybos ministras, taip pat buvo pasikeitimų ir kitose ministerijose. Dėl specialiųjų operacijų pajėgų vado – prieš metus jo pirmtakas irgi buvo atleistas. Generolas Chorenka dirbo šiose pareigose beveik metus. Vadinasi, buvo pagrindo jį atleisti. Kai kurie šaltiniai sako, kad tai susiję su keletu nesėkmių ir klaidų būtent specialiųjų operacijų pajėgų veikloje. Prezidentas turi visišką teisę tai daryti, jį atleisti. Generolas gali įsižeisti, tačiau kare nereikia įsižeisti, ten reikia daryti teisingas išvadas.
– Tačiau ar kariuomenės vadas neturėjo žinoti apie šį keitimą? Nes jis sako nieko nežinojęs.
– Aš nemačiau nė vieno viešo kariuomenės vado pareiškimo, kad jis apie tai nežinojo. Apie tai sakė tik generolas Chorenka. Todėl aš manau, kad neverta daryti toli siekiančių išvadų, remiantis įsižeidusio generolo pareiškimais. Pateiksiu pavyzdį – prieš maždaug metus buvo atleistas karinės žvalgybos vadovas ir buvo paskirtas jaunas generolas Budanovas. Tada prezidentą Zelenskį stipriai kritikavo, kai kurie netgi sakė, kad tai vos ne išdavystė, taip buvo sutarta su Rusijos valdžia ir t. t. Ką mes dabar matome? Generolas Budanovas efektyviai dirba. Todėl aš neskubėčiau daryti išvadų, atleisti iš pareigų karo metu yra normalus dalykas.
– O kiek yra tiesos teiginiuose, kad šiomis dienomis vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas iš viso turi netekti posto?
– Manau, kad tai gandai, kuriuos platina politinės opozicijos atstovai. Jie nori, kad prezidentas ir Ukrainos kariuomenės vadovas susipyktų. Manau, kad tai mažai tikėtinas scenarijus. Netgi ne todėl, kokie santykiai yra tarp prezidento ir kariuomenės vado. Manau, kad jie visi puikiai supranta, kad dabar neturi aiškintis santykių tarpusavyje, o turi kartu dirbti dėl pergalės. Antra, jeigu, tarkime, prezidentas atleistų Valerijų Zalužną iš Ukrainos kariuomenės vado pareigų, tuomet, labai tikėtina, Zalužnas eis į politiką. Tuomet jis ateinančiuose rinkimuose taps pagrindiniu Zelenskio konkurentu, nesvarbu, kada jie įvyks. Anksčiau ar vėliau jie įvyks. Atsižvelgiant į didžiulį Zalužno autoritetą, jis taptų Zelenskiui labai rimtu konkurentu. Šiandien Zelenskis neturi nė vieno rimto konkurento. Jeigu prezidento rinkimai vyktų dabar arba artimiausiu metu, labai tikėtina, kad Zelenskis jau pirmame ture laimėtų, jis paprasčiausiai neturi rimtų konkurentų, tai susiję su karu. Karo atveju du labiausiai autoritetingi Ukrainos žmonės – kariuomenės vadas ir prezidentas. Jei Zalužną atleistų, jis eitų į politiką. Vargu, ar prezidento komandai tai paranku.
