Pasaulyje

2018.05.05 17:20

Havajus supurčius galingam žemės drebėjimui kilo naujų ugnikalnio išsiveržimų

BNS2018.05.05 17:20

Havajus penktadienį supurčius galingam 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimui kilo naujų ugnikalnio išsiveržimų, keliančių grėsmę gyvenamiesiems rajonams, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Pareigūnai nurodė, kad požeminis smūgis buvo užfiksuotas 12 val. 32 min. vietos (šeštadieni, 1 val. 32 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo pietinėje Kilauėjos ugnikalnio dalyje 5 km gylyje. Šis ugnikalnis pirmąkart išsiveržė ketvirtadienį po virtinės žemės drebėjimų saloje.

„Tai – beveik ta pati vieta kaip ir gyvybių nusinešusio 1975-ųjų 7,1 balo drebėjimo“, – socialiniame tinkle „Twiter“ pranešė USGS.

Tąkart žuvo du žmonės, o dar 28 asmenys buvo sužeisti.

Anksčiau penktadienį salą sukrėtė dar vienas 5,7 balo drebėjimas, o pareigūnai perspėja, kad seisminis aktyvumas Havajuose dar nesiliaus.

Šie drebėjimai vėl privertė išsiveržti Kilauėjos ugnikalnį – vieną iš penkių aktyvių Havajų vulkanų.

Vietos televizijų reportažuose ir bepiločių skraidyklių užfiksuotuose vaizduose matyti lavos srautai, tekantys per miškingas vietoves šalia šio ugnikalnio.

Pareigūnai pranešė apie garų ir lavos prasiveržimą iš plyšio Leilanio ir Lanipunos rajonuose. Jų gyventojams buvo liepta evakuotis ketvirtadienį.

Toje vietoje gyvena apie 1 700 žmonių ir yra apie 770 pastatų. Iš viso ugnikalnis kelia grėsmę beveik 10 tūkst. jo apylinkėse gyvenančių žmonių.

Apie sužeistuosius nepranešama, tačiau penktadienį buvo smarkiai apgadinti ar sugriauti keli namai, sako pareigūnai.

Nuogąstavimai dėl pavojingų dujų

Civilinės gynybos agentūra perspėjo, kad privalomai evakuojamų teritorijų gyventojai nemėgintų ten grįžti, nes ugniagesiai užfiksavo ore aptiko itin didelius kiekius pavojingų sieros dvideginio dujų.

„Havajų priešgaisrinis departamentas praneša apie itin pavojingas oro kokybės sąlygas dėl didelio kiekio sieros dvideginio dujų evakuacijos zonoje“, – sakoma Civilinės gynybos agentūros pranešime.

„Senjorai, vaikai ir žmonės, turintys kvėpavimo sutrikimų, turi paklusti privalomos evakuacijos įsakymui ir išvykti iš tos zonos“, – sakoma merijos pranešime.

Havajų valstijos gubernatorius Davidas Ige sakė, kad gyventojai glaudžiasi bendruomenės centruose; jie ten liks tol, kol Kilauėja, vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių, nebekels grėsmės.

USGS ekspertai iš Havajų ugnikalnių observatorijos nuo žemės ir iš oro vertina padėtį per išsiveržimą, prasidėjusį apie 16 val. 45 min. vietos (penktadienį 5 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Per kelias ankstesnes dienas šiame rajone netoli Pahoa miesto buvo užfiksuota šimtai silpnų požeminių smūgių.

Ketvirtadienį 10 val. 30 min. (23 val. 30 min.) į pietus nuo Puu O įvykęs 5 balų žemės drebėjimas sukėlė akmenų griūčių ir potencialią uolienų nuošliaužą į Puu O kraterio vidų, nurodė USGS.

Salos gyventoja Janice Wei, persikėlusi į Havajus iš Kalifornijos, kur dažnai įvyksta stiprių žemės drebėjimų, sakė, kad šis išsiveržimas tam tikra prasme atnešė „palengvėjimą“.

„Po tokios daugybės mažų žemės drebėjimų krateryje laukėme didelio judėjimo krateryje“, – ji aiškino AFP.

„Havajiečiai ir vietos žmonės čia gyveno visais laikais, – pridūrė J. Wei. – Žinome, kas vyksta; turime perspėjimo sistemų. Čia visi turi būti pasiruošę.“

„Ugnies užuolaida“

Vietos gyventojas Jeremiah Osuna savo bepilote skraidykle nufilmavo skaisčiai raudonos lavos srautą. Vyras sakė, kad ši lavos upė buvo panaši į „ugnies užuolaidą“ – „sukrečiančią ir keliančią pagarbią baimę“.

Gubernatorius N. Ige mobilizavo Havajų nacionalinę gvardiją ir paragino gyventojus atsižvelgti į Civilinės gynybos agentūros perspėjimus.

Jis taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį Didžiojoje saloje, kad šios krizės padariniams likviduoti būtų galima skirti lėšų iš specialių fondų.

Pranešime apie nepaprastosios padėties paskelbimą gubernatorius pažymėjo, kad dabartinis lavos srautas panašus į 1960 metais įvykusį Kilauėjos išsiveržimą Kapoho rajone, padariusi „reikšmingos žalos visuomeniniam ir privačiajam turtui žemutinės Punos regione“.

Havajų ugnikalnių observatorijos geologė Janet Babb AFP sakė, kad mokslininkai rifto zonoje nuo pirmadienio popietės stebėjo „magmos intruziją“ ir numatė, kad gali įvykti išsiveržimas.

Ekspertė pridūrė, kad aktyvumas tame plyšyje jau liovėsi, bet perspėjo, kad gali įvykti papildomų išsiveržimų, ir paragino havajiečius vykdyti valdžios nurodymus.

Havajams atstovaujantis JAV senatorius Brianas Schatzas sakė, kad Federalinė krizių valdymo agentūra (FEMA) mobilizuoja išteklius, taip pat stebi miškų gaisrus, elektros tinklų ir vandentiekio gedimus.

Didžioji sala yra didžiausia iš aštuonių pagrindinių Havajų salų, kartu su šimtais mažesnių vulkaninių salelių sudarančių šią JAV valstiją. Naujausio išsiveržimo paveikta teritorija yra dalis tektoniškai nestabilios Didžiosios salos rytų rifto zonos.