Pasaulyje

2018.04.26 10:53

CNN: kai kurie iš JAV išsiųsti rusų diplomatai sekė pabėgėlius iš Rusijos

DELFI.lt2018.04.26 10:53

Iš 60 Rusijos diplomatų, išsiųstų iš Jungtinių Valstijų, buvo ir specialiųjų tarnybų agentų, kurie sekė pabėgėlius iš Rusijos ir jų šeimų narius. Apie tai pranešė CNN.

Iš 60 Rusijos diplomatų, kurie kovo pabaigoje Baltųjų rūmų sprendimu buvo išsiųsti iš Jungtinių Valstijų, buvo ir specialiųjų tarnybų agentų, kurie sekė ir stebėjo pabėgėlius iš Rusijos ir jų šeimos narius, gyvenančius JAV. Tokią informaciją skelbia televizijos kanalas CNN, remdamasis Jungtinių Valstijų teisėsaugos pareigūnų suteikta informacija.

Kaip pavyko išsiaiškinti žurnalistams, buvo užfiksuotas mažiausiai vienas atvejis, kai Rusijos žvalgybininkai (iš išsiųstųjų diplomatų sąrašo) stebėjo ir sekė asmenį, saugomą Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA). Konkrečiai kalbama apie Rusijos pilietį, kuris persikėlė į Jungtines Valstijas ir kitu vardu gavo amerikietiškus asmens dokumentus.

JAV specialiosios tarnybos padarė išvadą, kad Rusija rengia dar vieną sąskaitų suvedimo su emigrantais iš Rusijos, kuriems Kremlius jau užklijavęs išdavikų ir valstybės priešų etiketes, planą – kaip ir buvusiam Rusijos slaptajam agentui Sergejui Skripaliui, kuris buvo apnuodytas Solsberyje.

Apie sprendimą iš Jungtinių Valstijų išsiųsti 60 Rusijos diplomatų buvo paskelbta kovo 26 dieną. Priežastimi įvardytas pasikėsinimas nunuodyti S. Skripalį ir jo dukrą.

Didžioji Britanija mano, kad nusikaltimą užsakė Rusija, o jam buvo pasitelktas tik Rusijoje gaminamas cheminis ginklas „Novičiok“. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia. Balandžio 5 dieną jį paskelbė kaip atsaką iš šalies išsiunčianti 58 JAV ambasados Maskvoje darbuotojus ir du Jungtinių Valstijų generalinio konsulato Jekaterinburge žmones. Išsiųsti Rusijos diplomatų nusprendė ir dauguma Europos Sąjungos valstybių narių.

Reuters/Scanpix nuotr.

Balandžio 4 dieną JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad Rusija gali atsiųsti 60 naujų diplomatų, kurie pakeistų išsiųstuosius. Vašingtonas taip nusprendė reaguodamas į Rusijos pasirengimą priimti naujų amerikiečių diplomatų.

Atsakydama į tai Rusija nusprendė iš šalies išsiųsti 60 JAV diplomatų ir uždaryti Sankt Peterburge veikusį specialųjį konsulatą. JAV namo išsiuntė net 60 rusų diplomatų ir uždarė Rusijos konsulatą Sietle.

Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas supyko ant savo patarėjų, kai sužinojo, kad jo šalis dėl „Skripalių bylos“ išsiuntė žymiai daugiau Rusijos diplomatų, nei kitos šalys. Paaiškėjo, kad prezidentas rėmėsi padėjėjų teiginiais, žadėjusiais, kad Jungtinės Valstijos paseks analogišku kitų valstybių pavyzdžiu.

„The Washington Post“ rašė, jog anot valdžios atstovų, kitą dieną, kai apie išsiuntimą jau buvo paskelbta viešai, D. Trumpas pradėjo siautėti. Jį tiesiog šokiravo ir kaip reikiant iš vėžių išmušė faktas, jog Prancūzija ir Vokietija išsiuntė viso labo po keturis Rusijos diplomatus, nors jo administracija anksčiau nusprendė išsiųsti žymiai daugiau – 60.

Prezidentas (akivaizdu, jog jis manė, kad kitos valstybės išsiųs tiek, kiek ir Jungtinės Valstijos) kaip reikiant įsiuto, jog žiniasklaida jo poziciją Rusijos klausimu apibūdino kaip griežtą, žymiai griežtesnę nei kitų šalių. Jo patarėjai bandė prezidentą raminti, esą bendras skaičius diplomatų, kuriuos išsiunčia Europos valstybės, praktiškai prilygsta Amerikos išsiųstųjų skaičiui, – tvirtina straipsnio autoriai.

Kaip teigia šaltinis iš administracijos, D. Trumpas šaukė: „Man nusispjaut į bendrą skaičių!“. Visi pašnekovai, sutikę kalbėti šiame straipsnyje, pageidavo išlikti anonimais. D. Trumpas vis labiau prarado pusiausvyrą ir tvirtino, kad padėjėjai jį dėl išsiunčiamų diplomatų skaičiaus kaip

reikiant suklaidinę: „Buvo keiksmų. Daug stiprių keiksmažodžių“, – paaiškino valdininkas. Vos tik buvo išsiųsti Rusijos diplomatai, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos imasi „karštligiškų“ bandymų užmegzti ryšių su Jungtines Valstijas palikusiais diplomatinės misijos nariais.

„Buvo ne vienas toks epizodas, kai tiems, kuriems Vašingtonas nurodė skubiai užbaigti komandiruotes, bandyta siūlyti „pagalba“ – ir ne šiaip pagalba, o abiem pusėms naudinga pagalba. Mūsų kolegos tiesiog atakuojami tokiais pasiūlymais“, – kovo pabaigoje kalbėta Maskvoje.

Reuters/Scanpix nuotr.

DELFI primena, kad 66 metų buvęs Rusijos šnipas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę. Vėliau abu atgavo sąmonę.

S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti chemine medžiaga, vadinama „Novičiok“. Ši medžiaga buvo sukurta dar Sovietų Sąjungoje.