Europos Parlamentas griežtai pasmerkė JAV vykdytą europiečių, ES ir jos narių atstovybių šnipinėjimą, kurį atskleidė JAV vyriausybei dirbusio programišiaus Edwardo Snowdeno paviešinti dokumentai. Tuo metu telefonu pasikalbėję JAV ir Vokietijos vadovai pranešė apie rengiamą susitikimą šia tema.
Europos Parlamentas griežtai pasmerkė JAV vykdytą europiečių, ES ir jos narių atstovybių šnipinėjimą, kurį atskleidė JAV vyriausybei dirbusio programišiaus Edwardo Snowdeno paviešinti dokumentai. Tuo metu JAV ir Vokietijos vadovai pranešė apie rengiamą susitikimą šia tema.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina JAV „be nepateisinamo delsimo suteikti ES visą informaciją apie programą PRISM ir kitas panašias su duomenų rinkimu susijusias programas“. Jie taip pat siūlo užtikrinti deramą apsaugą informaciją nutekinantiems pranešėjams.
EP ragina JAV sustabdyti įstatymus ir sekimo programas, kurios pažeidžia ES piliečių teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, nepaiso ES ir jos valstybių suvereniteto ir pažeidžia Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų.
B. Obama ramina A. Merkel
JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį bandė nuraminti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir abu lyderiai sutarė artimiausiomis dienomis surengti šalių atstovų susitikimą šiuo klausimu, informuoja „Reuters“.
JAV vykdomą plataus masto stebėjimą atskleidė buvęs JAV vyriausybės darbuotojas Edwardas Snowdenas. Šiuo metu jis yra Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje, o JAV spaudžia Rusiją jį išduoti.
JAV prezidentas patikino Vokietijos kanclerę, kad JAV į savo partnerių Europoje nerimą žiūri rimtai. Baltieji rūmai pranešime primena, kad liepos 8 dieną JAV ir ES atstovai susitiks aptarti privatumo klausimus. Be to, JAV ir Vokietijos lyderiai sutarė per artimiausias dienas surengti JAV ir Vokietijos saugumo pareigūnų susitikimą, kurio metu šnipinėjimo klausimas bus aptartas detaliau.
Vokietijos opozicinės socialdemokratų frakcijos lyderis Thomas Oppermannas sukritikavo tokį delegacijos pasirinkimą. Anot jo, Vašingtone turėtų susitikti ne technokratai, o aukščiausio lygio delegacijos, nes klausimas yra politinis.
EP kritikuoja ir Vokietiją
EP savo rezoliucijoje, kurią priėmė 483 parlamentarams balsavus „už“, 98 „prieš“, 65 susilaikius, reiškia susirūpinimą dėl įtariamų, kad ES valstybės taip pat vykdo sekimo programas – tiek padedant JAV, tiek vienašališkai.
Rezoliucijoje minimos Jungtinė Karalystė, Švedija, Nyderlandai, Vokietija ir Lenkija. Europarlamentarai ragina ES valstybes ištirti, ar tokios programos suderinamos su ES teise. EP „pabrėžia, kad visos be išimties Europos Sąjungoje paslaugas teikiančios bendrovės privalo laikytis ES teisės aktų ir yra atsakingos už bet kokius jų pažeidimus“.
EP rezoliucijoje užsimenama apie galimybę nutraukti ES susitarimus su JAV dėl dalijimosi lėktuvų keleivių duomenų įrašais ir dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos. Taip pat minimos ir JAV bei ES derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo, kurioms gali pakenkti skandalas dėl duomenų stebėjimo.
Ragina ginti pranešėjus
EP nariai ragina sudaryti sąlygas pranešėjams atskleisti rimtus pagrindinių teisių pažeidimus ir numatyti jiems deramą apsaugą tarptautiniu lygiu. Savo ruožtu jie pabrėžia savo paramą tiriamajai žurnalistikai ir žiniasklaidos laisvei.
Siūloma sparčiau priimti ES duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį ir sukurti mišrios parlamentinės ir teisminės kontrolės komitetą, kuris tirtų žvalgybos tarnybų veiklą. EP Piliečių laisvių komitetas įpareigotas nuodugniai išnagrinėti šį klausimą ir dar šiemet pateikti ataskaitą su konkrečiomis rekomendacijomis.
