Pasaulyje

2018.04.09 15:36

Ar „Islamo valstybė“ atgims nauju – senuoju – pavidalu?

LRT.lt2018.04.09 15:36

Likusi be teritorijos, „Islamo valstybė“ sparčiai grįžta prie savo kaip teroristinės grupuotės ištakų, teigia amerikiečių žurnalo „Foreign Policy“ apžvalgininkas Rhysas Dubinas. Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Irako ministras pirmininkas Haideras al-Abadis paskelbė, kad „Islamo valstybė“ kariniu požiūriu – nugalėta, grupuotė sparčiai transformavosi atgal į teroristų tinklą ir nerodo jokių ženklų, kad šiaurinėje Irako dalyje jos šiuo metu vykdoma išpuolių kampanija artėtų prie pabaigos.

„Islamo valstybė“ siautėja Irako šiaurinėje dalyje

Irako ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose Fareedo Yasseeno teigimu, „Islamo valstybė“ kaip kvazivalstybė nebeegzistuoja. „Jos vėliava nebeplevėsuoja virš Irako teritorijos, – sakė jis. – Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko. Ji grįžta prie senosios taktikos – tokios, kurią iki 2014 m. naudojo „Al Qaeda“.

Kad grupuotė vis dar gyvybinga, įrodo praėjusiomis savaitėmis vienas po kito surengti keli didelio masto išpuoliai, viename iš kurių įkaitais paimti mažiausiai devyni federaliniai policijos pareigūnai. Kaip nurodoma, vėliau jiems įvykdyta egzekucija, kurios autoriai – šiitų kovotojų apdaru vilkintys „Islamo valstybės“ kariai. Naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, per kelis pastaruosius mėnesius „Islamo valstybės“ surengtuose išpuoliuose žuvo maždaug 150–200 Irako saugumo pajėgų narių.

Šie išpuoliai, nukreipti prieš saugumo pajėgas ir civilius gyventojus, dažnai rengiami pasinaudojant fiktyviai įrengtais patikrinimo punktais. Daugiausia išpuolių surengta netoli nuo buvusių grupuotės vadaviečių Anbaro ir Kirkuko provincijose, taip pat netoli Mosulo ir Dijalos provincijoje – uolėtame regione šalies šiaurėje.

„Tai labai nesvetingas kraštas, – sako JAV vadovaujamos koalicijos prieš „Islamo valstybę“ atstovas pulkininkas Ryanas Dillonas. – Tačiau dėl savo grubaus uolėto reljefo jis svetingas žmonėms, kurie nori slapstytis. „Islamo valstybė“ čia išsikasė nemažai tunelių, įsirengė ginklų, amunicijos ir sprogmenims gaminti reikalingų medžiagų slėptuves.“

Numanė, kad gali tekti atsitraukti

2014 m. grupuotė „Islamo valstybė“ užėmė didelę šiaurinės Irako dalies teritoriją. Ir nors Irako armija po ilgai trukusių operacijų 2016 m. ir 2017 m. pagaliau privertė grupuotę atsitraukti, nemažai jos kovotojų sugebėjo čia likti ir net įsirengė buveines.

Dalis čia likusiųjų neprarado ryžto kovoti toliau. „Islamo valstybės“ leidžiamame žurnale „Al-Naba“ rašyta, kad grupuotė gali lengvai transformuotis į sukilėlius, kaip kad buvo padariusi 2008-aisiais, Jungtinėms Valstijoms reikšmingai padidinus savo kariškių Irake skaičių. Grupuotės lyderiai nuolat pabrėždavo, esą, jei kalifatui ateitų sunkūs laikai, tikėtina, kad tektų kuriam laikui atsitraukti į dykumą.

„Tai buvo lemiamas laikotarpis, kuomet „Islamo valstybė“ ieškojo spragų ir liejo pamatus būsimam sukilimui, – teigia Vašingtone įsikūrusio „Tahrir“ Artimųjų Rytų politikos instituto (The Tahrir Institute for Middle East Policy, TIMEP) vyresnysis bendradarbis ir knygos apie minimą grupuotę autorius Hassanas Hassanas.

Vienas iš pagrindinių šios strategijos tikslų buvo pamėginti iš naujo, nekeliant triukšmo, užsitikrinti kaimo vietovių kontrolę ir kartu nusitaikyti į svarbiausius politinius ir kitus didelę reikšmę turinčius taikinius, siejamus su Irako valstybe. „Tai, ką jie daro dabar, kariuomenė pavadintų koviniu patruliavimu“, – sako Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto (Washington Institute for Near East Policy) bendradarbis Mike`as Knightsas. Pasak jo, grupuotė dominuoja niekieno žemėje toliau nuo miestų ir kitų gyvenamų teritorijų.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad „Islamo valstybės“ kaip sukilėlių grupuotės veikla vis dar užuomazgų stadijoje, daugiau dėmesio ji skiria ne atsitiktiniams sprogdinimams, o tikslingiems išpuoliams. „Dar nuo tada, kai kontroliavo teritoriją, „Islamo valstybė“ stengiasi atsikratyti visų tų, kurie ilgainiui patys prisidėtų prie grupuotės medžioklės, – teigia M. Knightsas. – Jie žudo įtakingesnius kaimo bendruomenės atstovus, genčių vadus, judėjimo „Sahwa“ [taip pasivadinusi neoficiali genčių pagrindu veikianti organizacija, kovojanti prieš „Islamo valstybę“] ir Liaudies mobilizacijos dalinių narius.“

JAV pareigūno teigimu, daugiausia dėmesio grupuotė dabar skiria ne išpuolių kiekybei, o kokybei.

AFP/Scanpix nuotr.

Irako pajėgoms trūksta išteklių

Kol kas JAV kariuomenė neįvardija dabartinio Irake vykdomo smurto kaip sukilimo, argumentuodama tuo, kad išpuolių ir juose žuvusių žmonių skaičiai nėra dideli. Vis dėlto pažymėtina, rašo Rh. Dubinas, kad tie, į kuriuos taikomasi, yra palyginti gerai matomi ir žinomi.

Artimųjų Rytų politikos analitikas H. Hassanas teigia, kad būtent tokia ir yra pastarųjų išpuolių logika, ir primena neseniai įvykdytą išpuolį prieš federalinę policiją. „Jie taikosi į žmones, kurie yra svarbūs Irako valstybei“, – aiškina jis.

Irako saugumo pajėgos ir Liaudies mobilizacijos daliniai, padedami pilietinių organizacijų, ir toliau daro viską, kad pagaliau vėl įsitvirtintų teritorijose, kurias dar neseniai kontroliavo „Islamo valstybė“. Iš esmės tai reiškia, kad pagrindinis dėmesys dabar skiriamas nebe rengimuisi įprasto scenarijaus dideliems mūšiams, kaip Mosule, o itin didelio kruopštumo reikalaujančiai kampanijai, susijusiai, be kita ko, ir su galimų sukilimų malšinimu.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Šiuo momentu nėra poreikio rengti haubicų būrių mokymų, – sako JAV gynybos departamento atstovas Ericas Pahonas, turėdamas galvoje koalicinę partnerystę su Irako saugumo pajėgomis. – Turime išmokyti vietos saugumo pajėgas, kurios galėtų saugoti atitinkamas teritorijas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ atgimimui.“

Šiaip ar taip, rašo Rh. Dubinas, Irako armija ir specializuoti daliniai, kaip antai Irako kovos su terorizmu tarnyba, dėl žmogiškųjų išteklių stokos negali funkcionuoti visu pajėgumu. O negalėdama užtikrinti nuolatinės ir tvarios apsaugos, Irako vyriausybė rizikuoja prarasti paramą ir tų, kurie tose teritorijose gyvena, nuolat jausdami baimę dėl galimų „Islamo valstybės“ smurto protrūkių.

„Tokiose vietovėse kaip, pavyzdžiui, Chavidža, sunitai nejuda iš vietos, kol aiškiai nepamato, kas yra nugalėtojas. Jie laukia ir dvejoja, – aiškina M. Knightsas. – Kai kuriose kaimo vietovėse kol kas nėra aiškiai matyti, kad laimėtojas – Irako vyriausybė.“