Rusijos žvalgybininkai skverbiasi į Vatikaną. Rusija į ambasadoriaus prie Šventojo sosto postą atsiuntė ir Vatikanas priėmė diplomatą, kurį prieš keturiolika metų NATO išsiuntė kaip žvalgybininką. Ekspertai sako, tai rodo, kad Šventasis sostas Rusijai svarbus, tad ragina ir Vakarus nenuvertinti Vatikano dažniausiai neviešos įtakos pasaulio politikai.
Įprastas protokolinis vizitas. Rusijos ambasadorius Vatikane įteikia skiriamuosius raštus.
Tačiau Ivanas Soltanovskis nėra paprastas diplomatas. Iki 2009-ųjų jis buvo Rusijos ambasadoriaus prie NATO pavaduotoju. Ir, kaip manoma, dirbo ne tik diplomatu.
„Iš NATO saugumo biuro informacijų tuos asmenis, kurie dirba po priedanga, tarp jų buvo ir jisai“, – sako Lietuvos ambasadorius NATO 2005-2011 metais Linas Linkevičius.
L. Linkevičius tuo metu vadovavo Lietuvos atstovybei prie NATO. Kitas tuometis diplomatas atstovybėje Romualdas Vaišnoras taip pat prisimena Soltanovskį.
„Soltanovskis buvo toks rimtas žmogus ir jo būdavo visur daug kažkodėl tai“, – pastebi Lietuvos atstovybės NATO diplomatas 2008–2009 metais Romualdas Vaišnoras.
Ir pasak R. Vaišnoro, tokio rango diplomatui toks elgesys neįprastas.
„Baigėsi posėdis NATO tarybos ir jie yra laukiamajame prie pat durų, nes jų niekas neįleidžia, žmonės išeina, gali kalbėtis kažką, temą pratęsti, nugirsti“, – sako R. Vaišnoras.
Tad I. Soltanovskio karjera NATO baigėsi, kilus pirmajai Rusijos žvalgybininkų, dirbusių po diplomatine priedanga, išsiuntimo bangai.
„Kai kuriems buvo tiesiogiai liepta išvykti iš Briuselio, nes ten yra NATO būstinė, kitiems tyliau pasiūlyta išvažiuoti, tarp jų manau buvo ir minėtas Ivanas Soltanovskis“, – teigia L.Linkevičius.
Ir nors yra nerašyta taisyklė, kad išsiųsti iš NATO diplomatai, nepriimami į jokią aljanso narę, 2015-aisiais Soltanovskis paskirtas Rusijos nuolatiniu atstovu Europos Taryboje Strasbūre.
„Jis buvo puikiai žinomas NATO ir kitose šalyse, nežinoti jo karjeros ypatumų būtų sudėtinga“, – sako L. Linkevičius.
Lietuvos saugumo departamentas sako, apie Soltanovskį neturintis jokios informacijos, tačiau pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus, Europa išsiuntė daugiau nei 400 su diplomatine priedanga dirbusių Rusijos žvalgybininkų.
„Labai tikėtina, jog Rusija bando atkurti prarastas žvalgybines pozicijas diplomatinėse atstovybėse ir į jas vėl deleguoja savo pareigūnus“, – teigia VSD.
Dėl karo Ukrainoje Rusiją pašalinus iš Europos Tarybos Soltanovskio karjera pasuko į Vatikaną.
„Vatikanas jam turbūt kaip tokia kompensacija“, – svarsto R. Vaišnoras.
„Gan aiškus signalas, kad Rusija labai rimtai vertina šitą poziciją. Naujasis ambasadorius vadinamas vienas iš dekanų užsienio reikalų ministerijos Rusijos. Tai reiškia, kad skiriamas žmogus iš kurio tikimasi daug“, – teigia „Bernardinai.lt“ direktorius Juozas Ruzgys.
Ir, anot diplomatų, iš Vatikano galima daug gauti.
„Šventasis sostas tai yra galios centras, jie turi įtaką visame pasaulyje. Nereiktų manyti, kad Vatikanas tik laiko mišias ir kalba apie dvasinius reikalus ir neturi jokios įtakos diplomatiniam procesams“, – tikina L. Linkevičius.
Ekspertai sako, kad Vatikano diplomatija, visų pirma, veikia tyliai.
„Ne vienose tarptautinėse derybose Šventasis sostas yra buvęs stebėtoju, dalyviu, labiau veikiančiu užkulisiuose“, – pastebi Vilniaus universiteto profesorius Dr. Paulius Subačius.
Vienas tų užkulisinių susitikimų. Vatikano pasiuntinys kardinolas Mateo Zuppi susitinka su Maskvos vaiko teisių kontroliere Marija Belova. Nors jai tarptautinis baudžiamasis teismas išdavęs arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją.
„Vatikanas yra prisidėjęs dėl dalies vaikų gražinimo į Ukrainą, galbūt kai kurių belaisvių“, – aiškina Ambasadorius prie Šventojo Sosto 2008–2012 m. Vytautas Ališauskas.
Taikos iniciatyvų veteranu vadinamas kardinolas M. Zuppis jau lankėsi Maskvoje, Kyjive, Vašingtone ir Pekine. Pranešama, kad vėl planuojama jo kelionė į Maskvą.
„Šventasis sostas gal kartais atrodo paradoksaliai neužimantis reikiamos pozicijos. Popiežiaus diplomatijos galia ir yra tas kiek įmanoma nešališkumas“, – sako V. Ališauskas.
„Pagrindinė Vatikano pozicija yra išgelbėti kuo daugiau žmonių, kuo daugiau gyvybių ir išgelbėti savo tikinčiuosius“, – sako J. Ruzgys.
Ir ekspertai sako, katalikų apsauga, visada buvo Vatikano santykių su Rusija pagrindu. Ir laisvės šaukliu vadinamo Jono Pauliaus II-ojo laikais. Kai jo kardinolai rūpinosi dvasininkais Sovietų Sąjungoje.
„Jonas Paulius II labai kategoriškai smerkė komunizmą ir tikinčiųjų persekiojimą, tuo tarpu kardinolas Kazarolis nuolat susitikdavo su sovietų diplomatais“, – teigia Paulius Subačius.
Ekspertai siūlo nesureikšminti ir improvizuoti mėgstančio popiežiaus Pranciškaus pasisakymų: kad „galbūt“ karas buvo išprovokuotas, kad Ukrainoje susitinka kelių imperijų interesai, kad NATO lojo prie Rusijos vartų ir raginimo Rusijos katalikams „neišsižadėti didžiosios Rusijos imperijos“ paveldo. Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto sako, kad vienareikšmiškai vertinti Vatikano politikos neįmanoma.
Ir kai situacija tokia, Vatikanas sulaukia šnipų dėmesio, Sovietai bandė pasiekti ir Jono Pauliaus antrojo dešiniąją ranką.
„Kardinolą Kazarolį šnipinėjo artimi giminaičiai, kurie buvo vedę iš Čekoslovakijos kilusią moterį, kuri buvo užverbuota ir per savo vyrą bandė prieiti prie kardinolo“, – sako P. Subačius.
Tačiau dabar Vatikanui priėmus ambasadoriumi įtariamą Rusijos žvalgybininką, diplomatai stebisi.
„Susitinka su popiežiumi ir aptarinėja kaip pasiekti taiką Ukrainoje, tai skamba gana kurioziškai“, – teigia L. Linkevičius.
Ir sako, tai ženklas Vakarams.
„Turime ne tik stebėti, kaip skverbiasi į diplomatinį korpusą Rusijos žvalgybininkai, bet ir patys turime aktyviai dalyvauti ir stengtis įtakoti“, – teigia diplomatas.
„Tokia investicija turėtų būti signalas visom kitom, ypač mūsų valstybėms, daugiau dėmesio skirti mūsų ambasadoms“, – antrina J. Ruzgys.
Juolab, kad Rusijos noras gali būti per katalikų bažnyčią bandyti paveikti Pietų Ameriką ir Afriką, kur katalikų jau daugiau nei Europoje.
