Pasaulyje

2018.03.27 16:25

„Nord Stream 2“ teigia gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje

BNS2018.03.27 16:25

Iš Rusijos per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesto dujotiekio plėtros projekto operatorė „Nord Stream 2“ pranešė gavusi visus leidimus dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijoje.

Pranešime teigiama, jog Vokietijos valstybinės jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) išdavė leidimą tiesti 30 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Sausio pabaigoje gautas leidimas dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei pakrantės teritorijose.

„Tai reiškia, jog gauti visi reikiami leidimai tiesti 85 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą Vokietijoje“, - pažymima pranešime.

„Leidimų gavimo procedūros kitose keturiose valstybėse, kurių teritorijas kirs dujotiekis - Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, vyksta pagal planą, leidimus tikimasi užbaigti artimiausiai mėnesiais“, - teigia „Nord Stream 2“.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti dar šiemet.

„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

JAV Valstybės departamentas praėjusią savaitę perspėjo, jog JAV gali pritaikyti sankcijas Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms, remiantis įstatymu „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Danijos pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Šį projektą Rusija tikisi įgyvendinti 2019 metais, būtent tuomet baigs galioti jos sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt