Naujienų srautas

Visi įrašai
Pasaulyje2023.09.10 06:40

Rusijos karas prieš Ukrainą. Žiniasklaida: Rusija ėmė stiprinti karinę bazę pasienyje su Suomija

00:00
|
00:00
00:00

564-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusija pradėjo stiprinti savo karinę bazę pasienyje su Suomija, skelbia Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Išplatintuose palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusija pastatė naujus sandėlius karinėms transporto priemonėms laikyti ir aptarnauti, o Petrozavodske esančiame kariniame sandėlyje ir Alakurčio karinėje bazėje iškilo įranga.

Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänenas sakė, kad jos nekelia tiesioginės grėsmės jo šalies saugumui. Pagerinimai gali būti susiję su Rusijos ketinimais tiekti įrangą Ukrainos frontui iš Petrozavodsko bazės.

564-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena

  • Praėjusią naktį 32 Rusijos dronai atakavo Ukrainą, sekmadienį pranešė Kyjivas ir pridūrė, kad 25 iš jų buvo numušti;
  • Rumunijos kariai šios NATO valstybės narės teritorijoje netoli sienos su Ukraina šeštadienį rado drono, „panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės“, nuolaužų, pranešė gynybos ministerija.
  • Šeštadienį pranešta apie sprogimus ir padidėjusį karinį aktyvumą netoli Zaporižios atominės elektrinės;
  • Putinas ragina Šiaurės Korėją visais atžvilgiais stiprinti abiejų šalių ryšius;
  • Britų žvalgyba teigia, kad Rusija galimai perdislokavo savo pajėgas iš kitų fronto atkarpų į Robotynės apylinkes;
  • Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 268 140 karių;
  • Rusija iš viso prievarta deportavo mažiausiai 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Rusijos neteisėtai pastatytas Krymo tiltas, jungiantis okupuotą Krymą su Rusijos Krasnodaro kraštu, vis dar negali normaliai funkcionuoti po to, kai liepos mėn. įvykęs sprogimas apgadino tiltą, rugsėjo 10 d. pranešė Ukrainos pietinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk.

Kalbėdama per televiziją, N. Humeniuk prognozavo, kad Rusijos pajėgoms nepavyks atstatyti tilto, nes „žala yra gana didelė ir grėsmės neišvengiamos“.

Pranešama, kad tiltas, kuris yra pagrindinis Rusijos karinės logistikos kelias, veikia ribotu režimu nuo tada, kai, pasak Rusijos valdžios institucijų, smarkiai sprogo kelių eismui skirta tilto dalis.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienio rusai į Ukrainą vėl paleido bepiločius orlaivius: veikė oro gynyba, Kyjive užfiksuotos krentančios nuolaužos. Kaip pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, dronai į sostinę pateko grupėmis ir iš skirtingų krypčių. Ukrainą naktį iš viso atakavo 32 rusų dronai, 25 jų numušti.

Anot Kyjivo miesto karinės administracijos, pirminiais duomenimis, naktį atakuojant Ukrainos sostinę, buvo paleisti „Shahed“ dronai.

Skelbiama, kad numuštų dronų nuolaužos nukrito keliose sostinės vietose. Dabar žinoma, kad Ševčenkos rajone jie apgadino butą daugiaaukščiame name. Taip pat Kyjive apgadinti automobiliai, troleibusų elektros linijos, apgadintos kelių dangos. Didžioji dalis nuolaužų nukrito atvirose, neužstatytose vietose.

Tuo metu Rumunijos kariai šios NATO valstybės narės teritorijoje netoli sienos su Ukraina šeštadienį rado drono, „panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės“, nuolaužų, pranešė gynybos ministerija.

Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru kaimo Tulčės apskrityje apylinkes, remdamosi vietos valdžios institucijų informacija apie galimas drono nuolaužas.

Toje teritorijoje šią savaitę jau buvo rasta drono nuolaužų – maždaug už kelių kilometrų nuo šeštadienio radinio.

„Paieškos metu buvo aptikta drono, panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės, nuolaužų“, – rašoma gynybos ministerijos pranešime, kuriame nurodoma, kad rastos nuolaužos bus paimtos analizei.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pranešė, kad telefonu kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujų rastų nuolaužų klausimą.

Rugsėjo 9 d. Ukraina pasiekė patvirtintą pažangą Donecko-Zaporižios srities pasienyje ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje ir teigė, kad pasiekė pažangą į pietus nuo Bachmuto, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 630 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą.

Naujausius duomenis sekmadienį „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 554 Rusijos tankus (+10 per pastarąsias 24 val.), 8 755 (+16) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 811 (+22) artilerijos sistemų, 760 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 509 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 338 (+40) automobilius, 19 laivų, 4 593 (+5) dronus, 872 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 455 sparnuotąsias raketas.

Pasak štabo, šie duomenys dar tikslinami.

Apie šeštadienio įvykius galite skaityti čia.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą