Pasaulyje

2018.03.21 11:57

Italijoje į pirmąjį posėdį susirinks naujasis parlamentas

BNS 2018.03.21 11:57

Italijoje penktadienį darbą pradės naujasis parlamentas, šalies politinėms jėgoms ieškant išeities iš aklavietės, susidariusios po kovo 4 dieną vykusių visuotinių rinkimų.  

Penktadienį Deputatų Rūmai ir Senatas pradės savo naujųjų pirmininkų rinkimų procesą. Kol jie neišrinkti, Italijos prezidentas Sergio Mattarella negali pradėti konsultacijų su partijomis, siekiančiomis formuoti naują vyriausybę. 

Rinkimuose geriausiai pasirodė 37 proc. balsų gavusi dešiniojo sparno koalicija, vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partijos „Šiaurės lyga“ (Lega Nord). 

Tačiau nuo koalicijos vos 4 proc. balsų atsiliko prieš politinį isteblišmentą nusistatęs euroskeptiškas „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (Movimento Cinque Stelle, M5S), surinkęs daugiausiai balsų kaip atskira politinė jėga. 

„Šiaurės lygos“ lyderis Matteo Salvini ir M5S vadovas Luigi Di Maio po rinkimų leido suprasti ketinantys tvirtai ginti savo pozicijas.

Jie abu pareiškė esantys pasirengę dirbti su kitomis politinėmis jėgomis, bet tik tuo atveju, jei bus gerbiamos jų partijų programos. 

Tačiau svarbiausi jų politinių programų akcentai atrodo visiškai nesuderinami.  

Dešiniojo sparno koalicija pasisako už fiksuoto dydžio – 15 proc. – mokestį. Tuo tarpu M5S reikalauja, kad būtų garantuotos minimalios pajamos skurdžiausiai gyvenantiems asmenims. 

Be to, dešiniojo sparno keturių partijų koalicijoje taip pat esama rimtos konkurencijos tarpo dviejų didžiųjų jos narių. 

Buvusio premjero Silvio Berlusconi „Pirmyn, Italija!“ (Forza Italia) visuotiniuose rinkimuose gavo 14 proc. balsų, o „Lega Nord“ – 17 procentų. 

Keblūs pirmininkų rinkimai

Žiniasklaidos magnatas 81 metų S. Berlusconi griežtai pasisako prieš M5S dalyvavimą vyriausybėje. Trečiadienį jis turėtų susitikti su M. Salvini aptarti kandidatų į abejų parlamento rūmų pirmininkų postus. 

Tuo tarpu L. Di Maio pirmadienį susitikime su į parlamentą išrinktais partijos nariais pareiškė, kad M5S sieks Deputatų Rūmų pirmininko posto. 

Padėtį dar apsunkina tai, kad Deputatų Rūmų ir Senato pirmininkai renkami pagal dvi skirtingas balsavimo sistemas. 

321 narį turinčio Senato pirmininkui išrinkti gali būti surengti daugiausia keturi balsavimai – du penktadienį ir dar du šeštadienį.  

Deputatų Rūmų pirmininko rinkimai gali būti labiau komplikuoti, nes nėra nustatytas maksimalus leistinas balsavimų skaičius. 

Kandidatui 630 vietų Deputatų Rūmuose reikia užsitikrinti daugumą balsų, todėl politinių frakcijų lyderiai turi sudaryti susitarimus ir įtikinti savo įstatymų leidėjus balsuoti pagal partijos liniją. 

Nė viena iš frakcijų Deputatų Rūmuose neturi daugumos, todėl sunku prognozuoti, kiek gali užsitęsti pirmininko rinkimai.