Pasaulyje

2018.03.17 23:00

Rinkimai: kodėl iš anksto laimėjusiam V. Putinui itin rūpi rinkėjų aktyvumas?

15min.lt2018.03.17 23:00

Sekmadienį rusai eis prie balsadėžių ir balsuos rinkimuose, kuriuose nebus jokios intrigos ar menkiausios abejonės. Vis dėl to, daugybė rusų plūs balsuoti, nes atėjusiems ir balsavusiems žadami prizai – nuo naujausių išmaniųjų telefonų iki dviračių, paspirtukų, miegmaišių ir krepšinio kamuolių, rašo „Politico“ žurnalistas Maskvoje Marcas Bennettsas.  

Nuo Kaliningrado ir Vladivostoko, visoje Rusijoje sekmadienį bus organizuojama akcija, kurios metu nusifotografavęs prie balsadėžės žmogus galės laimėti vertingus prizus.

 Jei V. Putinas savo konkurentus apklausos lenkia tokiais milžiniškais skaičiais, tai kam reikalinga ši papildoma atrakcija? Kodėl Kremlius gena žmones prie balsadėžių?

Kremliui reikia ne tik to, kad V. Putinas surinktų daugiau nei 70 proc. rinkėjų balsų, bet kad ir pačių rinkėjų būtų ne mažiau nei 70 proc. balsavimo teisę turinčių rusų. Tik toks rezultatas sustiprintų buvusio KGB pareigūno, o dabar Rusijos prezidento kaip „tautos lyderio“ įvaizdį.

Rusai aptingo

Bet koją pats sau kiša ir V. Putinas. Išnaikinta ir išsklaidyta opozicija nesugeba iškelti stipresnių kandidatų, paties Rusijos prezidento rinkimų kampanija buvo vangi ir nieko naujo nepateikianti, tad daugelis rusų tiesiog tingės sekmadienį keltis nuo sofos ir eiti į rinkimus, kurie nieko nepakeis.

Gruodžio mėnesį Levados centro atlikta apklausa rodo V. Putino savimeilei triuškinančius rezultatus. Rinkimuose tikrai dalyvauti žadėjo tik 28 proc. rusų. Dar 30 proc. ištarė „galbūt“.

AFP/Scanpix nuotr.

Sociologai spėja, kad rinkėjų aktyvumas gali siekti tik 45 proc. Tai būtų milžiniškas nuosmukis nuo 2012-ųjų metų rinkimų, kai pasirodė 62 proc. rinkėjų.

Bijodamas viešųjų ryšių fiasko ir smūgio V. Putino įvaizdžiui Kremlius griebėsi desperatiškos taktikos ir ragina rusus eiti balsuoti specialiomis reklamomis, kurios atsirado net ir ant pieno pakelių ar siunčiamos į telefonus trumposiomis žinutėmis.

Tokios kampanijos kaip fotografijų prie balsadėžės konkursas su vertingais prizais skirtos tam, kad „rinkimai taptų nacionaline švente“. Kremlius daro viską, kad rusai surastų entuziazmo nueiti ir atiduoti balsą už dabartinį lyderį.

Net ir pati rinkimų data priderinta prie ketvirtųjų Krymo aneksijos metinių. Politinio įvykio itin pradžiuginusio didžiąją Rusijos dalį ir sustiprinusio tikėjimą V. Putino asmenybe.

Į rinkimus varo grasinimais

Tiesa, ne visada užtenka tik vilionių ir reklamų. Keliuose Rusijos miestų universitetuose studentai viešai skundėsi tuo, kad jiems atvirai grasinta išmetimu iš mokslo įstaigos, jei jie neis į rinkimus ir nebalsuos.

„Čia nėra diskusijos. Turėsime eiti ir balsuoti“, – sakė vienas Rytų Sibire esančio Ulan-ude miesto universiteto dėstytojų. „Jei ne, tai aš jus už pakarpų nuvesiu“, – grasino jis Rusijos socialiniuose tinkluose išplatintame garso įraše.

Grasinimų sulaukė beveik visi valstybės tarnybos darbuotojai, o Maskvos miesto metro darbininkams netgi išplatinta instrukcija, kad neatėję į rinkimus sulauks algos sumažinimo.

Kad situacija sudėtinga netiesiogiai pripažino net ir ryšius išlaikę buvę Kremliaus atstovai. Štai politikos konsultantas Aleksejus Česnakovas sakė: „Susidomėjimas yra, žmonės žino, kas kandidatai, bet dėl to, kad jau aišku, kas laimės, tai labiau bus referendumas, o ne rinkimai“.

V. Putinui nerimą turėtų kelti ir tai, kad Maskvos bei Sankt Peterburgo gyventojai vis labiau nusigręžia nuo „tautos lyderio“. Net ir palankumu Kremliui kaltinama apklausų agentūra, kurios vadovas Valerijus Fiodorovas Putino kritikus vadino „šiukšlėmis“, skelbia liūdnokus rezultatus.

Sausio mėnesį rinkimuose ketino dalyvauti 69,7 proc. šių miestų gyventojų, o vasario mėnesio gale tokių liko tik 57,2 proc.

Klastodami rizikuos sulaukti protestų

Žinoma, Kremlius visada gali griebti balsų klastojimo taktikos ir „pagerinti“ rinkėjų aktyvumą, tačiau šis triukas nebeveikia taip gerai, kaip turėtų. Masinis balsų klastojimas 2011 metų parlamento rinkimuose sukėlė didelius protestus Maskvoje ir privertė Rusijos prezidentą permąstyti savo taktiką.

Be to, opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose, į įvairias balsavimo apylinkes visoje Rusijoje išsiųs 40 000 nepriklausomų stebėtojų, kurie seks ir rinkėjų aktyvumo rezultatus bei praneš apie visus klastojimo atvejus.

„Valdžia negalės masiškai klastoti balsų, nes tai sukeltų didelius protestus“, – konstatavo nepriklausomas politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas.

„Bet jei ne, tai jie rizikuoja, kad oficialūs rezultatai nebus tokie, kokių tikimasi Kremliuje“, – pridūrė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.