Naujasis griežtosios linijos besilaikantis kanclerės Angelos Merkel vidaus reikalų ministras pareiškė, kad islamas „nėra Vokietijos dalis“. Tai, praėjus vos porai dienų po naujosios Vokietijos vyriausybės prisaikdinimo, šalyje sukėlė politinę audrą.
Dienraščio „Bild“ paklaustas, ar musulmonų imigrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdis į didžiausią Europos ekonomiką reiškia, kad islamas tapo neatsiejama šalies struktūros dalimi, Horstas Seehoferis atsakė: „Ne.“
„Islamas nėra Vokietijos dalis. Vokietiją formavo krikščionybė: sekmadieniai čia – poilsio dienos, be to, laikomės (krikščioniškų) bažnytinių švenčių ir ritualų, tokių kaip Velykos, Sekminės ir Kalėdos“, – vardijo jis.
„Akivaizdu, kad Vokietijoje gyvenantys musulmonai yra šalies dalis. Tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad mes iš apsimestinio pagarbos jausmo turėtume aukoti savo tradicijas ir papročius“, – pridūrė ministras.
Skaičiuojama, kad Vokietijos musulmonų bendruomenę sudaro apie 4,5 mln. narių. Apie 1,8 mln. iš jų turi šalies pilietybę.
Dauguma jų – praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais iš Turkijos į Vokietiją atvykusių darbininkų palikuonys.
Vokietijos musulmonų bendruomenė dar kartą žymiai pasipildė 2015-aisiais, kai į šalį atvyko daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašytojų iš karo alinamų šalių, tokių kaip Sirija ir Afganistanas.
