Sudegintuose ir su žeme sulygintuose kaimuose, kuriuose anksčiau gyveno rohinjų mažumos atstovai, Mianmaro valdžia ėmė statyti karines bazes ir kitą infrastruktūrą, pirmadienį pranešė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“, remdamasi palydovinėmis šių vietovių nuotraukomis.
Organizacija įspėjo, kad žemė, kurioje anksčiau gyveno savo valstybės neturinti tautinė mažuma, yra militarizuojama „nerimą keliančiu greičiu“: joje statomi pasienio patikros punktai ir bazės, įrengiamos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės.
Nuo pernai rugpjūčio, kai Mianmaro kariuomenė pradėjo brutalią susidorojimo kampaniją, iš šalies pasitraukė kone 700 tūkst. rohinjų.
„Tai, ką matome Rachinų valstijoje, – kariuomenės vykdomas didžiulio masto žemės užgrobimas. Statomos naujos bazės, kuriose įsikurs tos pačios saugumo pajėgos, kurių vykdyti nusikaltimai prieš rohinjus laikytini nusikaltimais žmogiškumui“, – teigiama pirmadienį išplatintame „Amnesty International“ krizių valdymo skyriaus direktorės Tiranos Hassan pareiškime.
Sausį Mianmaras, kuriame dauguma gyventojų išpažįsta budizmą, tvirtino esąs pasiruošęs pradėti rohinjų, pabėgusių į kaimyninį Bangladešą ir liudijančių apie Mianmare matytus žudymus, prievartavimus ir padeginėjimus, kuriuos vykdė saugumo pajėgos, repatriaciją. Tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos ir Jungtinės Tautos (JT) įspėjo, kad sąlygos Rachinų valstijoje nėra tinkamos jų sugrįžimui.
Turint įrodymų apie naujausių karinių objektų statybas „savanoriškas, saugus ir orus rohinjų pabėgėlių sugrįžimas tampa dar tolesne perspektyva“, teigia T. Hassan.
