Minint ketvirtąsias Krymo aneksijos metines Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis susitiko su Vilniuje viešinčiais Krymo parlamento – Medžliso atstovais. Iki šiandien Krymo totoriai patiria spaudimą, yra persekiojami. Rusija uždraudė Medžlisą, apkaltinusi jį ekstremizmu, šis sprendimas tarptautinės bendruomenės smerkiamas kaip politinis susidorojimas.
Kryme uždrausto Krymo parlamento – Medžliso pirmininko pavaduotojas Achtemas Chiygozas Rusijoje buvo įkalintas beveik 3 metus. Jis sako, kalėjimo kameroje svajojo, jei bus iš jos išleistas, paspausti ranką kai kuriems šalių vadovams. Vienai iš pirmųjų – Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ir šiandien pasisekė tai padaryti.
Principinga užsienio šalių bendrijos pozicija dėl Krymo, pasak Achtemo Chiygozo, leidžia tikėtis, kad Krymas bus išlaisvintas. Tačiau dabar daug svarbiau, kad Krymo totoriai kovoje dėl tėvynės žūva, yra įkalinami, priversti palikti gimtą kraštą. Jis mitu vadina, neva Krymo gyventojai referendumu nusprendė jungtis prie Rusijos. Tam gyventojai priešinosi protesto mitinguose, tačiau per keletą dienų krašte buvo dislokuoti Rusijos armijos daliniai.
„Gaila, kad girdime kai kurių Europos šalių politikų spekuliacijas apie Rusijos reikšmę pasaulio bendrijoje bandant sumažinti įtampą dėl sankcijų, bandant bendrijos šalis įtikinti, kad negalima izoliuoti Rusijos. Kai Ukraina krauju gina savo teritoriją nuo agresoriaus, kai milijonai žmonių beteisiai okupuotose teritorijose, Europos bendrija turi stiprinti įtaką, kad būtų gražintas mūsų šalies teritorinis vientisumas. Niekas neturi pamiršti – nelaimė laukia visų. Pasiutęs žvėris arba nušaunamas, arba izoliuojamas, išgydyti jo neįmanoma“, – sakė Krymo totorių tautos Medžliso pirmininko pavaduotojas A. Chiygozas.
Medžliso atstovas ragina boikotuoti vasarą Rusijoje rengiamą Pasaulio futbolo čempionatą.
Už interviu Krymo totorių televizijai Ilmi Umerovas buvo pripažintas kurstantis pažeisti teritorinį Rusijos federacijos vientisumą. Nuteistas įkalinimu 2 metams kolonijoje, tačiau įsikišus Turkijos prezidentui įkalinimo išvengė. Kartu išlaisvintas buvo ir Achtemas Chiygozas. Tačiau, pasak jo, po savaitės buvo suimti 4 Krymo totorių aktyvistai, dar viena moteris per sulaikymą mirė ar buvo nužudyta.
„Išlaisvino 2 ir iškart suėmė 4 ir užmušė vieną aktyvistą. Įkaitų tik padaugėjo. Todėl kalbos, kad su V. Putinu galima dėl ko nors tartis – tai netiesa. Su teroristu tartis negalima. Tuo labiau, turkų spauda pranešė, kad mus iškeitė į du nusikaltėlius Rusijos piliečius, nužudžiusius žurnalistą Turkijoje“, – pasakojo Krymo totorių tautos Medžliso pirmininko pavaduotojas I. Umerovas.
Pasak Medžliso atstovų, nepripažįstantys Krymo okupacijos nuteisiami nuo 5 iki 15 metų nelaisvės, laisvos spaudos neliko, Kryme Maskvos kainos, trūksta vandens ir elektros, mokyklose nebemokoma ukrainiečių ir totorių kalbos, naikinami totorių paminklai.
Juos ypač jaudina pradėta buvusioje Krymo chanato sostinėje Bakčisarajuje pradėta Krymo chanų rūmų restauracija, kai autentiškos medžiagos keičiamos šiuolaikiškomis. Krymo totorių atstovai dėl paveldo išsaugojimo kreipėsi į UNESKO.
Dabar Kryme gyvena apie 300 tūkst. Krymo totorių, 20 tūkst. išvyko, nelaisvėje apie 100 politinių kalinių.
