Pasaulyje

2018.03.04 15:07

Parlamento rinkimuose italai rinksis ne tik politinę partiją, bet ir politinį režimą

LRT.lt2018.03.04 15:07

Kad ir kokia būtų rinkimų Italijoje baigtis, jie bus labai svarbūs ne tik pačiai Italijai ir Europos Sąjungai, bet ir viso pasaulio demokratijai. Šįkart Italijos rinkėjams teks rinktis ne tik iš politinių partijų, bet ir iš politinių režimų, suvokia jie tai ar ne, nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.com rašo prancūzų politologas ir knygų autorius Dominique`as Moisi.

1841 m. italų kompozitorius Giuseppe Verdi baigė rašyti savo garsiąją operą „Nabukas“. Arija „Va, pensiero“, kurioje dainuojama apie žydų likimą dykumoje, netrukus tapo vieninga Italijos patriotų, kovojančių už išsilaisvinimą iš Austrijos imperijos, malda.

Italai nebenori taikstytis su status quo

2011 m. Romos operos teatre surengtame 150-mečio minėjimo koncerte su dirigentu Riccardo Muti priešaky, „Nabukas“ nešė žinią apie demokratiją. Renginyje dalyvavo ir tuometis Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi. Kitą dieną Italijos žiniasklaida jį pasitiko su tokiomis antraštėmis kaip „Verdis iš posto verčia Berlusconį“ ir panašiomis. Žinoma, pažymi D. Moisi, teisingiau būtų sakyti, kad S. Berlusconi, kuris vėliau tais metais buvo priverstas atsisakyti pareigų, iš posto išsivertė pats – nebegalėdamas nuslėpti savo milžiniškų turtų ir įsipainiojimo į finansinę korupciją.

Kovo 4 dieną Italijoje nusimatant lemiamiems parlamento rinkimams, tokios istorinės paralelės darosi vėl aktualios. Vis dėlto jei 1841 m. italai mobilizavosi siekdami išsilaisvinti iš Austrijos imperijos, tai šiandien – priešingai – su savo dešinės ir kraštutinės dešinės koalicija jie vis labiau artėja austriškojo valdymo modelio link. Ir jei 2011 m. S. Berlusconi visiškai prarado politinį ir visuomenės pasitikėjimą, šiandien šis politikas vėl vienas populiariausių. Būdamas 81-erių, jis įkūnija senėjančią ir vis labiau ciniška tampančią Italiją. Kai kurie rinkėjai vėl į jį atsisuko, nes juo patikėjo, kiti – baimindamiesi, kad kitos alternatyvos gali būti dar blogesnės.

Vis dėlto reikia pripažinti, rašo D. Moisi, kad nuspėti Italijos parlamento rinkimų baigtį nėra taip jau paprasta: rinkimų procesas dabar toks sudėtingas, kad net ir labiausiai išprususiems rinkėjams jį perprasti yra ganėtinai sunku. Pagal naująjį rinkimų įstatymą maždaug 40 proc. parlamento vietų bus užpildytos taikant mažoritarinę sistemą, o likusios bus paskirstytos proporcingai.

SIPA/Scanpix nuotr.

Neabejoja Rusijos kišimusi

Tačiau net ir esant tokiai painiai sistemai, du dalykus, pasak rašinio autoriaus, galima matyti pakankamai aiškiai. Pirma, nemaža dalis rinkėjų, ypač jaunų, į rinkimus apskritai neateis. Dabar ne 1968-ųjų gegužė, kai visos Italijos studentai išėjo į gatves. Dabar balsuoti jaunųjų italų ateina vis mažiau. Nors tikimybės, kad vienąsyk jie vėl gali išeiti į gatves, atmesti nevalia.

Antra, šie rinkimai Italiją suskaldys – ne tik politiškai ir socialiai, bet ir geografiškai. Populistinė partija „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ypač tvirtas pozicijas užima šalies pietuose, kraštutinės dešinės „Šiaurės lyga“ – šiaurėje, o venecijiečiai vis garsiau kalba apie autonomiją ir net nepriklausomybę.

Nuogąstavimai, kad Italija galbūt yra begrįžtanti į laikus, kai apie ją kalbėta tik kaip apie „geografinę sąvoką“, ko gero, kiek perdėti, mano politologas. Tačiau Europos ligonio titulą, pasak jo, Italijai iš tiesų artimiausiomis savaitėmis gresia susigrąžinti, ypač jei rinkimuose nė viena partija nesurinks daugumos ir parlamentas liks „pakabintas“. Tokia rinkimų baigtis labai patiktų Rusijai. D. Moisi teigia beveik neabejojantis, kad ši šalis daro viską, kad būtent taip ir atsitiktų.

Austriškojo stiliaus aljansas tarp S. Berlusconi vadovaujamos „Pirmyn, Italija“ ir Matteo Salvini „Šiaurės lygos“ taip pat būtų šaliai nepalankus, nes supriešintų Italiją su likusiomis Europos Sąjungos narėmis steigėjomis.

Dėl panašios priežasties nesinorėtų ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ pergalės. Italijos rinkėjų noras pakeisti status quo toks didelis, kad palankumo šiai partijai jie neišsižada net ir aiškiai matydami, kad 2016 m. birželį Romoje laimėjusi savivaldos rinkimus, ši partija nesugeba deramai tvarkytis. Šiaip ar taip, „Penkių žvaigždučių judėjimas“ kažin, ar surinks parlamentinę daugumą, o eiti į koaliciją su kitomis partijomis ši partija tvirtina neketinanti.

SIPA/Scanpix nuotr.

Kuriuo keliu eis – europiniu ar populizmo?

Vienintelis teigiamas scenarijus, nors ir nelabai tikėtinas, būtų buvusio šalies ministro pirmininko Matteo Renzi vadovaujamos centro kairės Demokratų partijos ir partijos „Pirmyn, Italija“ aljansas, mano D. Moisi. Jei būtų sudaryta šių dviejų partijų koalicinė vyriausybė, tikėtina, kad gerai vertinamas dabartinis šalies ministras pirmininkas Paolo Gentiloni išliktų poste.

Tai tikriausiai tenkintų ne tik Prancūziją su Vokietiją, bet ir Europos Komisiją. Tačiau pagrindinė problema ta, kad M. Renzi vis dar nepopuliarus: po nesėkmingo bandymo įteisinti konstitucines reformas 2016-ųjų gruodį surengtu referendumu visuomenė juo vis dar abejoja.

Nors ekonominė, socialinė ir politinė padėtis Italijoje prasta, jau nekalbant apie nuolat didėjančią įtampą dėl migrantų srautų iš Šiaurės Afrikos, nuotaika finansų rinkose palyginti giedra. Panašu, kad investuotojų negąsdina nei galima „Penkių žvaigždučių judėjimo“ pergalė, nei tai, kad šalyje jaunimo nedarbo rodiklis siekia beveik 33 procentus, o ekonomikos augimo tempas yra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Gal investuotojai nuvertina riziką, kad trečia pagal dydį ES ekonomika gali staiga smukti žemyn, poliarizuotis ir sustoti?

Taigi kad ir kaip baigtųsi artėjantys Italijos parlamento rinkimai, jų rezultatai turės reikšmingos įtakos ne tik pačiai Italijai ir Europos Sąjungai, bet ir viso pasaulio demokratijai. Kokią Italiją matysime po kovo 4-osios? Ar tai bus ta Italija, kuri prisijungs prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, idant sutvirtintų Europos projektą? O gal tai bus ta Italija, kuri neatsilaikys prieš Centrinę Europą skandinančią autoritarinio populizmo bangą? Šįkart, pasak D. Moisi, Italijos rinkėjams teks pasirinkti ne tik politinę partiją, bet ir – dar svarbiau – politinį režimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt