Pasaulyje

2018.02.23 20:04

Lietuvišką trispalvę Taline keičia estiška – Estija pasitinka savo šimtmetį

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.02.23 20:04

Nors prieš savaitę Taliną puošė Lietuvos vėliavos spalvos, dabar jas pakeitė Estijos trispalvė – estai pasitinka savo šimtmetį. Būtent vasario 23 d. sukanka lygiai 100 metų, kai Estijos Pernu mieste 1918 m. buvo perskaityta nepriklausomybės deklaracija, kurios pagrindu įkurta Estijos Respublika.

Oficialiai nepriklausomybės dieną estai mini Vasario 24 d., kai deklaracija buvo perskaityta Taline.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako Estijoje esantis žurnalistas Lukas Kivita, minėjimas Estijoje vyksta jau visą savaitę. Penktadienį šimtmečio minėjimas, kaip ir pridera, prasidės Pernu.

L. Kivita primena – prieš savaitę Estijos sostinė buvo pasipuošusi Lietuvos trispalvės spalvomis. Dabar šias spalvas keičia mėlyna, juoda ir balta – Estijos trispalvė.

„Talino laisvės aikštės apšvietimo stulpai buvo nusidažę lietuviškos trispalvės spalvomis, atiduodant pagarbą Lietuvos nepriklausomybei, valstybės atkūrimui. [...] Dabar viskas jau yra pasikeitę į estišką trispalvę – mėlyną, juodą, baltą. Suvenyrų parduotuvės pilnos estiškos atributikos, vėliavėlių, puodelių, krepšių. Ne tik suvenyrų parduotuvės, ir didieji prekybos tinklai, maisto prekių katalogai ir netgi pačios prekės pasipuošė Estijos spalvomis. Pavyzdžiui, estiškas šokoladas „Kalev“ prekių lentynose įpakuotas mėlynose pakuotėse su šimtmečio logotipu“, – pasakoja žurnalistas.

Vis dėlto L. Kivita atkreipia dėmesį, kad Estijos sostinė, lyginant su Vilniumi, minint šimtmetį atrodo santūresnė. Šis skirtumas, anot žurnalisto, galėjo atsirasti dėl Lietuvoje paskelbtos iniciatyvos „Keliu vėliavą“: „Čia galbūt nevyksta tokia akcija. Bent jau vėliavų, pakabintų balkonuose ar languose, vaikščiodamas po centrą, nemačiau. Tačiau yra vienas kitas akcentas. Pavyzdžiui, skulptūros aprengtos Estijos spalvų drabužiais.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Minint Estijos šimtmetį prisimenami šalies pasiekimai. Labiausiai iš jų išsiskiria informacinių technologijų sritis. Anot Talino universiteto kalbotyrininkės Annos Verschik, prie tokio spartaus šalies progreso šioje srityje prisidėjo estų individualizmas.

„Turbūt tai lemia individualistinė estų kultūra – žmogus nori kažką veikti, kol netrukdo kitiems. Pavyzdžiui, aš turiu kažkokią viziją ir veikiu pagal savo planą, kol netrukdau kitiems. Tai yra gerai“, – įsitikinusi A. Verschik.

Lietuvė tremtinė Regina Zimkevičienė, jau ne vieną dešimtmetį gyvenanti Taline, išskiria ir estų svetingumą. R. Zimkevičienė iš Lietuvos iškeliavo būdama 12 metų. Tada ji viena keliavo pas mamą į Sibirą, nemokėdama kalbos ir neturėdama pinigų. Jos tėvas ir brolis buvo sušaudyti dėl pasipriešinimo režimui. Vėliau, kai moteris bandė grįžti į Lietuvą, kaip pati sako, buvo atsisakyta ją „prirašyti“.

„Mums patarė – važiuokite į Estiją, ten tikrai yra darbų. Darbai buvo sunkūs, žmonės nelabai ėjo. Atvykę, kaip sako, susiradome „kadrą“ Estijoje, Taline. Mūsų niekas neklausė, iš kur esame, kas esame. Žinoma, turėjome pasus, jie matė mūsų pavardes. Mūsų tik paklausė, ar dirbsime prie gelžkelio. Pasakėme, kad dirbsime, ir mus iš karto priėmė. Tada atvažiavau į Vilnių, pasiėmiau vaikus, mamą – susirinkau visus į Taliną“, – pasakoja moteris.

Ji prisimena, kad iki atvykimo į Taliną apie Estiją nieko nežinojusi, tačiau tokiomis pačiomis sunkiomis sąlygos ten dirbo daug lietuvių: „Jie žinojo apie estus. Paskui, žinot, visaip susipažįsti, tai kartu arbatą geri, tai dar ką. [...] Susidraugavome, gražiai gyvenome, mums čia sekėsi. Kai atvažiavome, mus priėmė, nors buvome iš svetimos šalies, mums davė darbus, apgyvendino, vaikai ėjo į mokyklą. Tokia šalis mus pasitiko.“

R. Zimkevičienė tikina – nors Lietuvos Estija nepakeitė, ji užima itin svarbią vietą: „Pragyvenau čia jaunystę, vaikus užauginau, čia mano vyras jau palaidotas, mano šeima palaidota. Čia mano tokios antros šaknys pasilieka. Širdyje mano gimtine visada bus Lietuva, bet ir Estija priėmė, priglaudė, laikė savais žmonėmis.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt