Pasaulyje

2018.02.16 17:40

Europa turi pajėgti pati atsakyti į grėsmes saugumui, sako Paryžius ir Berlynas

BNS 2018.02.16 17:40

Europos Sąjungos šalims reikia užsitikrinti „strateginę autonomiją“ atsakyti į grėsmes saugumui, net ir stiprinant įsipareigojimus NATO, penktadienį sakė Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrės.  

„Kai mums grasinama mūsų pačių kaimynystėje, ypač – pietuose, mes turime būti pajėgūs atsakyti, net kai Jungtinės Valstijos ar (NATO) aljansas norėtų įsitraukti mažiau“, – Miunchene sakė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

„Kad tai pasiektume, mums reikia strateginės autonomijos“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pažymėjo F. Parly.

Gruodžio mėnesį ES paskelbė apie vadinamąjį ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) susitarimą, kuriuo siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Šio susitarimo pagrindu jau yra numatyti keli projektai.

Be to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stūmė Europos intervencijos iniciatyvą (European Intervention Initiative, EII), pagal kurią atskiros šalys galėtų susivienyti operacijoms nepriklausomai nuo esamų ES ar NATO struktūrų.

Paryžius mano, kad jam, pavyzdžiui, tenka didžiausia našta stabilizuojant Malį, Nigerį ir kitas Afrikos valstybes, apsaugant jas nuo džihadistų grupuočių, kurios gali bandyti smogti Europai.

Dėl to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Europos Sąjungą, kad jos naujasis paktas dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje neturi kenkti Šiaurės Aljansui.

Tačiau F. Parly sakė, kad ES šalys privalo būti pasirengusios veikti „neprašydamos Jungtinių Valstijų ateiti padėti, neprašydamos jų nukreipti savo žvalgybos, stebėjimo ir žvalgymo ar tiekimo pajėgumus nuo kitų misijų“.

„Pamirškit įprastą nerimavimą tų, kurie bando pasakyti, kad arba ES, arba NATO; tai neteisingi debatai“, – sakė ji.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen pritarė, kad Europos karinės autonomijos kūrimas yra suderinamas su NATO stiprinimu, ir pridūrė, kad tikslas yra išsaugoti transatlantinį principą.

Prancūzijos vyriausybė šį mėnesį paskelbė planus iki 2025 metų išlaidas gynybai padidinti 40 procentų. Karinių išlaidų didinimas atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) reikalavimą NATO narėms skirti Aljanso reikmėms iki 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prancūzijos indėlis šiuo metu yra 1,82 proc. BVP.

J. Stoltenbergas penktadienį atsargiai sveikino stiprinamas ES gynybos priemones, „kol jomis ... ne konkuruojama su NATO pastangomis, o jos papildomos“.

„ES negali pati apginti Europos“, – pridūrė jis.

Anksčiau konferencijos užkulisiuose kalbėdamasis su žurnalistais J. Stoltenbergas kaip bendrą iššūkį NATO ir ES pirmiausia paminėjo Rusiją.

„Reaguojame proporcingai, nuosaikiai, kad užkirstume kelią naujoms ginklavimosi varžyboms, naujam šaltajam karui“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad susitiks su konferencijoje taip pat dalyvaujančiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.