Baltijos šalys – ypač pavojingoje padėtyje, jų gynybai reikės viso Aljanso pagalbos. NATO turi ir sutarti dėl tikslios didesnių pajėgų Baltijos šalyse struktūros, ir suplanuoti, kaip karo atveju savo rankose išlaikyti Suvalkų koridorių. JAV gynybos biudžeto augimas stagnuoja ir Amerika nepajėgs skirti vienodų resursų ir Europai, ir Azijai. Todėl Europa Baltijos šalių saugume privalės imtis didesnio vaidmens. Visa tai – vieno įtakingiausių JAV analitinių centrų CSIS analizės apie Baltijos šalių saugumą išvadose.
„Visada esu priblokšta, kai girdžiu, kaip Lietuvos pareigūnai kalba apie grėsmes, nes jie tokie ramūs“, – juokiasi „Hudson“ instituto „Keyston Defense Initiative“ direktorė Rebeccah Heinrichs.
Norint suprasti Baltijos šalių strateginės padėties trapumą, užtenka dirstelėti į žemėlapį.
„Jos beveik visiškai apsuptos“, – per CSIS analizės pristatymą Vašingtone sako R. Heinrichs.
Rusijos kariuomenė, bandydama užimti Kyjivą, įsiveržė 244 kilometrus gilyn į Ukrainą. Vilnius – vos per 30 kilometrų nuo grėsmės fronto, apibendrindami Baltijos šalių pažeidžiamumą rašo CSIS analitikai.
Rusijos raketos ir artilerija iš abiejų Suvalkų koridoriaus pusių trukdytų žeme atvykstančiam NATO pajėgų pastiprinimui. Maža to, pastiprinimas turėtų įveikti gerokai didesnius atstumus iki fronto nei per Šaltąjį karą – didesnius net iki dešimties kartų.
Todėl strategija Rusijos puolimą Baltijos šalyse pasitikti mažomis pajėgomis, o vėliau atkovoti prarastą teritoriją sulaukus pastiprinimo iš Vakarų, ne tik nėra įtikinama, bet ir pavojinga, rašo CSIS.
Rusijos puolimas turi būti atremtas iškart. Būtent tokia strategija NATO rėmėsi Šaltojo karo metu, milžiniškos Aljanso pajėgos buvo pasiruošusios atremti invaziją į Vakarų Vokietiją. Ši NATO strateginė kryptis sugrįžo pernykščiame Madrido viršūnių susitikime – pirmajame po atviros Rusijos invazijos Ukrainoje.
„NATO Aljanse pasikeitė viskas, NATO vėl dėlioja Šaltojo karo dėlionę“, – sako buvęs aukštas Pentagono pareigūnas Michaelas Ryanas.
„Atgal į praeitį“, – taip dabartinę NATO strategiją apibūdina CSIS analitikas Seanas Monaghanas.
Bet Madrido sprendimų įgyvendinimas iki šiol netolygus, pažymi CSIS analizė. Užduotis Vilniuje – pernai sutartas koncepcijas įgyvendinti.
Pernai sutarta NATO priešakinius batalionus (1 000–2 000 karių) mūsų regione išplėsti iki brigadų (4 000–5 000 karių), tačiau dabar būtina sutarti dėl tikslaus jų dydžio, priešakinio dislokavimo vietų, karinio inventoriaus išankstinio dislokavimo vietų, taip pat tikslios vadovavimo struktūros.
CSIS analitikas Seanas Monaghanas apskritai abejoja, ar naujajai strategijai užteks ir brigadų dydžio. Pasak jo, tai vis dar atgrasymas, žadant atsiųsti pastiprinimą, tik su „šiek tiek didesnėmis“ priešą pasitiksiančiomis priešakinėmis pajėgomis.
Be to, pasak CSIS analizės, NATO turi rasti būdą, kaip karo atveju Aljanso rankose išlaikyti Suvalkų koridorių (Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožą, iš dviejų pusių apsuptą Kaliningrado srities ir Baltarusijos, jungiantį Baltijos šalis su likusiu Aljansu) ir dar taikos metu imtis atitinkamų pasirengimo priemonių Suvalkų koridoriui išlaikyti.
Baltijos šalių gynybai reikia viso NATO Aljanso pagalbos, teigia CSIS tyrimas.
Pernai NATO sutarė aukštos parengties greito reagavimo pajėgas išplėsti nuo 40 000 iki 300 000 karių. Ambicija sveikintina, rašo CSIS, bet startas prastas. Kol kas mažai ženklų, kad tokio masto pajėgų išplėtimas virsta realybe.
Europa turės imtis „dominuojančio vaidmens“ Baltijos šalių saugume
„Baltijos šalių okupacija buvo traumuojanti, daug amerikiečių neįvertina, kiek daug šioms šalims pastatyta ant kortos“, – per ataskaitos pristatymą Vašingtone sakė CSIS tarptautinio saugumo programos patarėjas Markas Cancianas.
Jungtinių Valstijų dėmesys išblaškytas, vis labiau kreipiamas į Kiniją bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, šalyje taip pat nesutariama dėl gynybos biudžeto ir strateginių prioritetų, pažymi M. Cancianas.
CSIS teigia, kad po prezidento Donaldo Trumpo administracijos 2017–2019-aisiais didinto gynybos biudžeto, pastaruoju metu JAV gynybos išlaidos stagnuoja, nusileidžia infliacijos tempui. Kongreso respublikonų nesutarimai su Baltaisiais rūmais dėl biudžeto ir priimtas kompromisas JAV gynybos finansavimo augimui neleis pasivyti infliacijos dar bent dvejus metus.
Todėl JAV negalėtų sau leisti įsivelti į dviejų frontų karą – turi jo išvengti. Būdas tai pasiekti – rizikos mažinimas per atgrasymą.
CSIS analitikai išleistame tyrime rašo: „Jei JAV įsitrauks į konfliktą su Kinija, šalis neturės pakankamų pajėgumų tuo pačiu metu atremti Rusiją. Vietoj to, JAV imsis neįvardijamų „rizikos mažinimo priemonių“.
Todėl europiečiai turės padidinti savo įsipareigojimus ir suteikti didelę dalį pajėgumų Baltijos šalių gynybai, per pristatymą apibendrino M. Cancianas.
Tyrime rašoma, kad europiečiai Baltijos šalių saugume turės imtis „didžiulio, netgi dominuojančio vaidmens“. Būtent todėl toks svarbus Europos šalių gynybos išlaidų didinimas.
Amerika Europai neskirs papildomų kovos dalinių, bet padės europiečių pajėgoms veikti efektyviau, rašo CSIS analitikai.
Rusija atkurs savo kariuomenę ir jau ėmėsi žingsnių šia linkme, pažymi CSIS. NATO privalo būti pasiruošęs ir visada manyti, kad Maskvos siekiai ir pajėgumai – maksimalūs.
