Pasaulyje

2018.02.09 23:21

Ataskaita prieš Miuncheno saugumo konferenciją įspėja: pasaulis – ant krizės slenksčio

15min.lt 2018.02.09 23:21

Artėjant kasmetinei Miuncheno saugumo konferencijai, kuri vyks vasario 16-18 dienomis, prieš šį susitikimą tradiciškai skelbiama ataskaita šįkart itin niūri: pabrėžiama, kad JAV tarptautinis vaidmuo menksta ir įspėjama, jog pasaulis yra atsidūręs ant krizės slenksčio, rašo „Deutsche Welle“.  

Aišku, saugumo ekspertai retai būna optimistai, o jų ataskaitos – retai džiugios. Taip galima vertinti ir šiemetinę Miuncheno saugumo ataskaitą „Slenksčio link – ir atgal?“, kurioje prognozuojama nauja neapibrėžtumo era pasaulyje.

„Praėjusiais metais pasaulis priartėjo – per daug – prie didelio konflikto“, – įspėjo Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris.

Jis atkreipė dėmesį į vis įnirtingesnį Šiaurės Korėjos ir JAV retorinį mūšį, augančią įtampą Saudo Arabijos ir Irano santykiuose bei, žinoma NATO ir Rusijos priešpriešą Europoje.

Dokumente rašoma: „Dabartinėje niūrioje situacijoje apsiskaičiavimai ir nesusipratimai gali privesti prie karinio konflikto.“

W. Ischingeris, AFP/„Scanpix“ nuotr.

Dėmesio skiriama ir karui Ukrainoje, kuris vadinamas pagrindine priežastimi, neleidžiančia numalšinti įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose. Ataskaitoje teigiama, kad JAV sprendimas tiekti Ukrainai letalinius ginklus tik sustiprina dabartinį status quo.

Amerika atsitraukia

Naujojoje ataskaitoje atsispiriama nuo pernykščių prognozių, kad JAV, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, atsitrauks iš tarptautinį saugumą garantuojančios valstybės pozicijų, ims veikti vienašališkai ir toli gražu nepadės sąjungininkams, vykdydama vien Vašingtonui naudingą politiką.

2018-ųjų dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Amerika iš tiesų purtosi bendrų vertybių principo – JAV neberūpi daugiašalės regioninės ar pasaulinės institucijos, formuojančios tarptautinius santykius. Amerikiečiai, anot ataskaitos rengėjų, mieliau renkasi dvišalius santykius, iš kurių stengiasi išgauti naudos vien JAV.

Ne pernelyg įdomi D. Trumpo Amerikai ir diplomatija. Valstybės departamento biudžetas praėjusiais metais buvo negailestingai apkarpytas, o gynybai, atvirkščiai, lėšų bus ir jau yra skiriama kur kas daugiau nei anksčiau.

„Galingiausia pasaulio valstybė griauna sistemą, kurią pati sukūrė“, – tvirtino ataskaitoje cituojamas JAV užsienio politikos ekspertas Princetono universitete Johnas Ikenberry.

Nauja era Europoje Dokumente taip pat pabrėžiama, kad tokie poslinkiai JAV politikoje reiškia, jog Europos valstybės nuo šiol turi kur kas energingiau nei anksčiau rūpintis savo saugumu – tiek stengtis didinti gynybos biudžetus, tiek bandyti sukurti (pirmiausia, žinoma, apibrėžti) gynybinę sąjungą.

Jei visos ES narės kartu su Norvegija laikytųsi NATO rekomendacijų kasmet investuoti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto į gynybą, išlaidos gynybai išaugtų net 50 proc. ir siektų maždaug 314 mlrd. eurų.

Artimiausiu metu tai nėra realistiška. Tačiau ES šalių ginkluotosioms pajėgoms būtina ir tapti efektyvesnėmis bei aktyviau bendradarbiauti – ataskaitos autoriai rašo „tarpusavio sujungtumo ir skaitmenizacijos plyšį“ Europoje.

Tiesa, šio plyšio uždarymas ES narėms kainuotų dar daugiau nei tiesiog didesnis gynybos finansavimas paskirose šalyse.

Dokumente teigiama, kad pakrikusią Europos gynybos pramonę būtina konsoliduoti ir taip užtikrinti žemyno gynybos pajėgumus. Kita vertus, įžvelgiama ir teigiamų permainų. Pavyzdžiui, 25 Bendrijos šalys pernai pasirašė reikšmingą susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Dokumentą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) pasirašė visos ES narės, išskyrus kitais metais bloką paliksiančią Jungtinę Karalystę, Maltą ir Daniją. Be to, Prancūzija ir Vokietija išreiškė norą suprojektuoti ir sukurti naujus naikintuvus, o Eliziejaus rūmų šeimininkui Emmanueliui Macronui imponuoja bendros ES armijos idėja.

E. Macronas, AFP/„Scanpix“ nuotr.

Ataskaitoje cituojama Vokietijos kanclerė Angela Merkel: „Laikai, kai galėdavome visiškai pasikliauti kitais, iš esmės baigėsi. Mes, europiečiai, turime patys rūpintis savo likimu.“

Klimato kaita ir migracija

Bent jau sprendžiant iš ataskaitos, Miuncheno saugumo konferencijoje šiais metais turėtų būti skiriama dėmesio ne tik tradicinėms grėsmėms tarptautiniam saugumui, bet ir klimato kaitai.

Dokumente pabrėžiama, kad 2017-ieji buvo vieni karščiausių metų nuo to laiko, kai prasidėjo temperatūros matavimai. Pasaulyje kilo daug katastrofiškų audrų, sausrų, potvynių.

Tuo tarpu D. Trumpo administracijos sprendimai išvesti JAV iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir išbraukti pasaulinį atšilimą iš Nacionalinėje saugumo strategijoje skelbiamų grėsmių saugumui sąrašo laikomi žingsniais klaidinga kryptimi.

Teigiama, kad klimato kaita paveiks ekonomines, saugumo ir politines sistemas visame pasaulyje, o ypač pavojinga bus šalims, kurios neturi išteklių iššūkiams atremti. Omenyje turimos skurdžios šalys pirmiausiai Azijoje ir Afrikoje, kur klimato katastrofos turi potencialo įplieksti karinius konfliktus ir didelius „tautų kraustymusis“.

Europą 2015 metais jau užklupo didelė migracijos banga – į žemyną vyko ne tik karo pabėgėliai iš Sirijos ar Afganistano, bet ir ekonominiai migrantai iš skurstančių Afrikos valstybių, kuriose dėl sausros ir apskritai vis karštesnio klimato gyventi tampa labai sunku.