Keturi tūkstančiai puslapių įslaptintų planų, kaip NATO gintųsi karo atveju – vis dar ant Aljanso atstovų stalo, – atskleidžia Karinio komiteto vadas admirolas Robas Baueris. Jis tikisi, kad regioninius gynybos planus pavyks patvirtinti per savaitę – iki viršūnių susitikimo Vilniuje.
Kas stabdo jų priėmimą? Admirolas į detales nesileidžia, tik teigia, kad kol kas ieškoma susitarimo.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad naujoji NATO gynybos strategija „atrodo rimtai ir solidžiai“.
Kuluaruose kalbama, kad abejonių dėl gynybos planų turi Turkija, tačiau jos neatrodo kritiškai didelės.
Įgyvendinti planus užtruks
Naujieji regioniniai gynybos planai laikomi itin svarbiu žingsniu NATO pabundant iš dešimtmečius trukusio taikos miego. Juose numatytos strategijos, kaip sąjungininkai gintųsi atakos prieš Aljansą atveju.
Tačiau aukščiausias NATO karinis pareigūnas admirolas R. Baueris jau ne pirmą kartą įspėja, kad viskas nesibaigs Vilniaus viršūnių susitikimu, kur šiems planams lyderiai tikisi galutinai uždegti žalią šviesą.
„Po Vilniaus susitikimo prasidės tikrasis darbas“, – teigia jis.
Priėmus planus, reikės surasti konkrečias pajėgas, kurios gintų NATO ne tik popieriuje, bet ir realybėje.
„Reikės parengti pajėgas, rengti pratybas, nusipirkti būtiną techniką. Tai užtruks“, – pabrėžia R. Baueris, pridurdamas, kad kai kuriems planų elementams įgyvendinti reikės nemažai metų.
Dar yra darbo, tokia yra realybė.
R. Baueris
Stebėtojai nerimauja, kad šiuo metu šalys paprasčiausiai neturi pajėgumų, kurių reikia įgyvendinti naujuosius gynybos planus. NATO Karinio komiteto vadas tą pripažįsta, tačiau teigia, kad situacija gerėja.
„Matome, kad šalių pateikiami skaičiai per pastaruosius kelerius metus labai padidėjo. Tai yra gera žinia, valstybės supranta savo atsakomybę pasirūpinti, kad mūsų kolektyvinės galimybės apsiginti didėtų. Bet dar yra darbo, tokia yra realybė“, – teigia R. Baueris.
Visgi admirolas primena, kad dabar galiojantys senieji gynybos planai niekur nedingsta, o naujoje strategijoje yra numatytas variantas, jei karas prasidėtų jau šiandien, tad NATO apsigintų.
Gynybos planai – ne prieš nusilpusią Rusiją
NATO skaičiuoja, kad maždaug 90 proc. Rusijos kariuomenės yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
„Iš esmės matome, kad Rusija yra atsargi NATO atžvilgiu, jie nesiekia konflikto su NATO. Manau, kad tai yra ženklas, jog jie yra labai užsiėmę ir neturi sausumos pajėgų niekam kitam“, – vertina R. Baueris.
Mes ir toliau laikysime Rusiją rimta grėsme, ypač jūrose ir ore.
R. Baueris
Tačiau tai yra šiandienė Rusija – nualinta karo, o po „Wagner“ smogikų maišto – ir susiskaldžiusi viduje.
Bet sąjungininkai įsitikinę, kad Rusija bandys atsistoti ant kojų, todėl gynybos planai kuriami atsilaikyti prieš Rusiją, kokia ji buvo dar prieš pradėdama karą Ukrainoje.
„Mes ir toliau laikysime Rusiją rimta grėsme, ypač jūrose ir ore. Jie vis dar pajėgūs kosmose, taip pat branduolinėje plotmėje. Mums niekada nereikia nuvertinti rusų ir jų galimybių vėl pakilti, nes taip istorijoje jau nutiko ne kartą“, – sako admirolas.
Pasak jo, Rusijos atsigavimas užtruks, ir tai suteikia brangaus laiko NATO prisitaikyti prie pasikeitusios saugumo padėties ir sustiprėti.
Investicijos = gynyba
Įgyvendinant naujuosius gynybos planus itin svarbios didesnės šalių investicijos, – sako R. Baueris.
Vilčių jis deda į Vilniuje planuojamą pasiekti susitarimą, kad šalys karo reikmėms skirtų mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų – 20 proc. investicijoms į naujus pajėgumus.
Admirolas teigia, kad dar nėra patenkintas investicijomis į gynybos sektorių.
„Gamyba susijusi ne tik su klientu ir gamintoju. Turi būti ir finansuotojai – privatus sektorius, tad turime kalbėtis ir su jais. Kai kuriose šalyse dideli pensijų fondai sako, kad nėra etiška investuoti į gynybos pramonę. Tai keičiasi, bet visiems pokyčiams reikia laiko. Akcininkus reikia įtikinti investuoti ir kelerius metus laukti grąžos“, – sako R. Baueris.
Tačiau NATO Karinio komiteto vadas neigia, kad Aljanso amunicijos atsargos yra išsekusios. Atsakydamas į LRT užduotą klausimą, jis teigia, kad tiesiog „mažėja kai kurių rūšių amunicijos“.
„Tai yra, pirmiausia, šalių atsakomybė, nes ne NATO [Ukrainai] skiria ginklus ir amuniciją, o šalys. Tad valstybės apskaičiuoja rizikas ir kiekvieną kartą, kai kažką atiduoda, jos žiūri į jau esančius amunicijos užsakymus. Kai kurios šalys atidavė sovietinę techniką ir pakeitė ją vakarietiška“, – pabrėžia R. Baueris.
Baltarusijos grėsmė
Ar kalbos apie Baltarusijoje dislokuojamus Rusijos branduolinius ginklus, galimą „Wagner“ vado ir smogikų perkėlimą arčiau Europos kažką keičia gynybos planuose?
„Visi matome jų retoriką, tad Sąjungininkų vadavietė operacijoms visada stebi Baltarusiją“, – teigia už NATO operacijų planavimą ir vykdymą atsakingas JAV generolas Matthew J. Van Wagenenas.
„Kol kas [Baltarusijos pajėgų] laikysenoje ar parengtume nematome jokių pokyčių, kurie pakeistų dabartinius NATO gynybos planus.“
Tačiau vėliau paklaustas, ar NATO turi planus atakos prieš Zaporižios atominę elektrinę atveju, generolas atskleidžia, kad Aljansas žinotų, ką daryti iškilus grėsmei, kuri nebūtinai yra ataka prieš NATO teritoriją.
Visi matome jų retoriką, tad Sąjungininkų vadavietė operacijoms visada stebi Baltarusiją.
M. J. Van Wagenenas
Taip pat M. J. Van Wagenenas pabrėžia, kad esminė gynybos planų dalis yra ir kova su teroristinėmis grupuotėmis.
„Tai yra šiuose planuose, šią grėsmę vertiname kasdien. Galėtume veikti, jeigu reikėtų“, – teigia JAV generolas.
