495-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina daro pažangą vykdydama kontrpuolimą, nors nurodė, kad praėjusi savaitė buvo „sunki“. Tuo metu buvęs prezidento biuro patarėjas ir karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius mano, kad prireiks mažiausiai dviejų, o gal ir trijų kontrpuolimų, kad būtų deokupuotos visos Ukrainos teritorijos, rašo „Unian“.
„Kai baigsime šį kontrpuolimą, karas nesibaigs. To neužteks karui užbaigti. Net ir pačiu palankiausiu scenarijumi – išlaisvinome viską nuo Chersono iki Berdiansko, pasiekėme Krymo sienas – liks užimtas Donbasas, okupuotas Krymas. Mums reikės antro kontrpuolimo, trečio kontrpuolimo, galbūt atsakomojo puolimo. Dabar klausimas, ar mums bus duota (ginklų) antrajam ar trečiajam kontrpuolimui, ką mums duos ir kada“, – kalbėjo jis interviu su Dmytro Gordonu.
Pasak O. Arestovyčiaus, jei okupantai vėl turės galimybę devynis mėnesius „kapstytis“, net su F-16 naikintuvais ir ATACMS Ukrainai bus „labai, labai sunku“.
Tuo metu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas taip pat pripažino sunkumus ukrainiečių pajėgoms vykdant kontrpuolimą.
„Mes kasdien po truputį judame į priekį, nors susiduriame su sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė jis interviu vokiečių leidiniui „Welt“. Rusai, anot O. Danilovo, ilgą pasirengimo laikotarpį išnaudojo teritorijų užminavimui.
„Didelė dalis teritorijos, kurią laiko užėmę rusai, yra smarkiai užminuota. Kiekvieną metrą, kurį atsikovojame, pirmiausiai turime išvalyti nuo minų. Tai užima laiko ir yra labai sudėtinga“, – kalbėjo O. Danilovas.
Aukšto rango NATO kariškis Robas Baueris pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas prieš didžiulę Rusijos gynybą yra itin sudėtinga operacija, todėl nenuostabu, kad ji nevyksta sparčiai.
„Kontrpuolimas yra sudėtingas. Žmonės neturėtų galvoti, kad tai lengvas perėjimas“, – žurnalistams sakė NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Neturėtume komentuoti Ukrainos, pavyzdžiui, kad jie turėtų stumtis greičiau arba kad nuvilia, jog jie neveikia greitai. Tokio pobūdžio operacija nepaprastai sudėtinga“, – sakė jis.
R. Baueris pabrėžė, kad tuo metu NATO šalys turi daryti viską, ką gali, kad ir toliau remtų Kyjivą.
„Jei Ukraina pralaimės šį karą, tai nebus nestabilumo pabaiga. Tai būtų dar didesnio nestabilumo pradžia“, – sakė jis.
Admirolas sakė, kad NATO pozicijų didinimas kainuoja pinigus, ir anksčiau yra įspėjęs, kad delsimas didinti karines išlaidas gali sulėtinti šį procesą.
495-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas 6 fronto sektoriuose ir kai kuriuose iš jų pasiekė laimėjimų, rašo JAV karo studijų istitutas (ISW);
- Iranas ir toliau tiekia Rusijai ginklus, sakė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai J. Ihnatas;
- Ukrainos kontrpuolimas prieš didžiulę Rusijos gynybą yra itin sudėtinga operacija, todėl nenuostabu, kad ji nevyksta sparčiai, pirmadienį pareiškė aukšto rango NATO kariškis;
- Zelenskis apie kontrpuolimą: Ukraina daro pažangą, bet pastaroji savaitė buvo sunki;
- Ukrainoje per Rusijos drono smūgį penkiaaukščiam namui žuvo žmogus;
- Ukraina ragina tarptautines partneres paspartinti naikintuvų F-16 pristatymą;
- Hagoje atidaromas tarptautinis biuras, tirsiantis agresijos nusikaltimus Ukrainoje.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: #Ukrainian forces reportedly conducted #counteroffensive operations in six sectors of the front on July 2 and made gains in some of these areas. 🧵⬇️
— ISW (@TheStudyofWar) July 3, 2023
Latest #Ukraine assessment w/ @criticalthreats: https://t.co/3QVsIxaUaZ pic.twitter.com/f5QXrKId5s
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 600 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų liepos 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko 230 260 kareivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 057 tankų, 7 899 šarvuotosios kovos mašinos, 4 220 artilerijos sistemų, 641 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 391 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 309 sraigtasparnių, 3 573 dronų, 1 264 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 834 automobilių, 590 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Apie sekmadienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 03.50
Praėjusią parą rusų atakos Sumų srityje pražudė 5-is žmones, dar dešimtys buvo sužeisti. Vien Sumų mieste po iranietiškų dronų smūgių žuvo 2 gyventojai, 19-a nukentėjo. Iš viso praėjusią parą Sumų sritis apšaudyta 28-is kartus, užfiksuota 170 sprogimų. Apgadintas administracinis pastatas, mokykla, du daugiabučiai, taip pat privatūs namai, septyni automobiliai.
Atnaujinta 02.47
Ukrainos valstybės biudžetas iš Tarptautinio valiutos fondo gavo 890 mln. dolerių. Tai antroji dalis iš daugiau nei 15-os milijardų paramos paketo. Finansų ministras teigia, kad šių lėšų dėka pavyks Ukrainoje išlaikyti ekonominį stabilumą ir finansuoti prioritetines valstybės sferas. Lėšos buvo išmokėtos Tarptautiniam valiutos fondui pripažinus, kad Ukraina padarė didelę pažangą, vykdydama savo įsipareigojimus.
Atnaujinta 02.42
Ukrainos užsienio reikalų ministras tvirtina, kad šalies karių mokymai pilotuoti naikintuvus F-16 dar neprasidėjo, nepaisant Ukrainai duotų pažadų. Dmitro Kuleba tikėjosi, kad kariuomenė pirmuosius lėktuvus gaus 2024-ųjų pradžioje, tačiau dabar šis grafikas gali nusikelti. Ministras teigia, kad dabar dirbama su visomis naikintuvų koalicijos šalimis, siekiant pagreitinti procesą. Koalicijai vadovauja Danija ir Nyderlandai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad kai kurie partneriai dėl nežinomų priežasčių delsia pradėti mokymus.
Atnaujinta 01.12
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šias pareigas turėtų eiti dar metus. Agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais anoniminiais diplomatais, skelbia, kad antradienį Aljanso narės turėtų atnaujinti Stoltenbergo mandatą. Jis postą turėjo palikti šių metų rugsėjį, tačiau NATO narėms nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl kito generalinio sekretoriaus. Stoltenbergo kadencija jau buvo pratęsta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Norvegijos politikas šias pareigas eina nuo 2014-ųjų.
Atnaujinta 00.24
Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina vis dar neturi kokybiškų oro gynybos sistemų, jog būtų galima apsaugoti visą šalies teritoriją. Savo naujausiame kreipimesi prezidentas sako, kad bus siekiama, jog Ukrainos dangaus skydas būtų galingiausias.
„Deja, Ukraina dar neturi pakankamai kokybiškų oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsaugoti visą šalies teritoriją ir numušti visus priešo taikinius. Priešas tuo naudojasi. Padarysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad mūsų oro gynybos sistema būtų galingiausia. Siekiame, kad Ukrainos dangaus skydas galėtų apsaugoti visą teritoriją nuo Rusijos teroro, o ateityje tapti Europos dangaus skydo pagrindu. Tai absoliučiai būtina ir visiškai įmanoma“, - sakė V.Zelenskis.
