Tarp svarbiausių NATO viršūnių Vilniuje susitikimo temų – aljanso regioniniai gynybos planai. Pagal atnaujintus dokumentus, numatoma sutelkti didesnes pajėgas rytiniame flange ir greičiau priimti sprendimus. Visgi, ekspertai pripažįsta – iššūkių įgyvendinti tikslus kils – trūksta ir ginkluotės, ir pajėgų. Ekspertai sutinka, kad aljansas trejus metus vėluoja reaguoti į Rusijos veiksmus, kita vertus, neabejoja – NATO pasirengusi gintis.
Atsakas priešui – nuo pirmo centimetro ir pirmos sekundės: toks yra NATO pokytis ir naujų regioninių gynybos planų esmė.
Vykusios NATO pratybos Lenkijoje – išmoktos karo Ukrainoje pamokos. Pirmą kartą treniruojasi ne bataliono, o keturis kartus didesnis vienetas – brigada. Atnaujinti ir slapti gynybos planai, kokių, pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, anksčiau nėra buvę.
Šių planų tikslas trumpai – mastas ir greitis. Tas mastas, neoficialiai, – 400 tūkst. karių, pasirengusių atsakyti į Rusijos grėsmę. Tačiau realybė kol kas yra toli gražu ne tokia optimistinė.
„Faktas, kad NATO šalys, kariuomenės neturi tų pajėgumų. <...> Po Šaltojo karo pabaigos visų kariuomenės buvo nustekentos ir tas atsigavimas, augimas prasidėjo po Krymo aneksijos, vėlgi, labai lėtai“, – sako „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.
Dabar tikimasi, kad augimas vyks greičiau, tik tai priklauso jau ne tik nuo pinigų ir požiūrio.
„Pirkimai stringa, visur stringa, nes gynybos pramonė nesugeba tiesiog pagaminti“, – nuogąstauja Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Nors tai iššūkis, kariuomenės vadas sako, kad jei šalys įsipareigos, pajėgumus ras. Planai esą dėl to netaps popieriniai.
„Jie dabar ne popieriniai, pereinamasis laikotarpis yra dabar, buvusius planus adaptavome prie esamos situacijos“, – teigia V. Rupšys.
Alijansas kritikuotas dėl vangios reakcijos. Po neteisėtos Krymo aneksijos, praėjus trejiems metams, NATO rytinėse šalyse dislokuota po batalioną. Rusijai užpuolus Ukrainą, po pusantrų metų joms priskirta po brigadą.
Vokietijos gynybos ministras šią savaitę netikėtai paskelbė, kad Lietuvoje nuolat dislokuos brigadą – keturis tūkstančius karių su ginkluote. Ir ji bus gynybos planų dalimi.
„Vokietija yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą, kai bus parengta tinkama infrastruktūra – kareivinės, poligonai, amunicijos sandėliai ir, žinoma, labai svarbu, kad NATO pajėgų Europoje vadas turėtų lankstumą, reikalingą planavimui“, – viešėdamas Lietuvoje sakė ministras Borisas Pistoriusas.
Būtent sprendimų priėmimo lankstumas – įgaliojimai pajėgų vadui panaudoti pajėgas, jei to reikia, viena svarbiausių gynybos planų dalių.
„Tai labai pagreitins reakciją, tam tikrais atvejais ji gali būti net automatinė. <...> Galime veikti tą pačią minutę, jei pamatome tam tikrus indikatorius, ar grėsmės lygio padidėjimą“, – aiškina V. Urbelis.
Pusantro tūkstančio puslapių apimties regioniniai gynybos planai yra pagrindas taktiniams planams, kuriuos ketinama patvirtinti kitąmet.
Tiesa, ir kai kurie generolai NATO, ir kai kurie ekspertai lieka skeptiški priešakinių pajėgų nuolatiniam dislokavimui, esą užtenka tik ginkluotės.
„Jei turite septynias brigadas septyniose šalyse, kai ateis priešas, pasirodys, kad šešios jų – netinkamoje vietoje. Daug geriau turėti tinkamą priėmimo infrastruktūrą, išankstiniam dislokavimui reikalingus pajėgumus ir priskirtus dalinius jūsų šaliai, Estijai, Latvijai, iki pat Bulgarijos ir Rumunijos“, – argumentuoja „Friends of Europe“ vyriausiasis bendradarbis Paulas Tayloras.
NATO gynybos planus jau aptarė gynybos ministrai, tačiau prieš dvi savaites jie nepatvirtinti, neoficialiai pastabų turėjo Turkija. Bet ekspertai sako, kad nors Aljansas buvo apsnūdęs, Vilniuje bus parodyta, kad jau pabudo ir atsinaujina.
