Pasaulyje

2018.01.30 12:19

Kolumbija dėl išpuolių įšaldė taikos derybas su ELN sukilėliais

BNS2018.01.30 12:19

Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas pirmadienį sustabdė taikos derybas su paskutine šalyje veikiančia sukilėlių grupuote.

Tai padaryta po virtinės savaitgalį įvykusių sprogdinimų, nusinešusių septynių policijos pareigūnų gyvybes.

Artimiausiomis dienomis Ekvadoro sostinėje Kite turėjo būti surengtas naujas vienerius metus trunkančių derybų tarp Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių Nacionalinės išvadavimo armijos (Ejercito de Liberación Nacional, ELN) raundas.

„Mano ir Kolumbijos žmonių kantrybė nėra begalinė“, – per renginį netoli sostinės Bogotos sakė J. M. Santosas, 2016 metais pelnęs Nobelio taikos premiją už savo pastangas nutraukti pusę šimtmečio Kolumbiją krėtusį konfliktą.

Sekmadienį paryčiais Barankiljos mieste prie policijos nuovados keičiantis pamainoms sprogo savadarbė bomba ir žuvo penki pareigūnai, dar apie 40 buvo sužeisti.

Po kelių valandų dar du policininkai žuvo ir keli buvo sužeisti per du atskirus sprogdinimus netoli šio pakrantės miesto, kurių taikiniais buvo policija.

ELN priklausanti vietos kuopelė prisiėmė atsakomybę už pirmąją, daugiausiai gyvybių pareikalavusią, ataką, nors vyriausybė iš pradžių pranešė, kad ją greičiausiai įvykdė Barankiljoje veikianti nusikalstama grupuotė.

Gynybos ministras Luisas Villegasas sakė, kad netrukus po pirmojo išpuolio buvo sulaikytas asmuo, įtariamas padėjęs savadarbę bombą. Jis žinomas teisėsaugai ir anksčiau buvo areštuotas dėl ryšių su ELN.

Pirmadienį išplatintame pareiškime sukilėlių grupuotė pažymėjo toliau palaikanti taikos derybas. Tačiau ji pridūrė, kad paliaubų, kurių galiojimo terminas baigėsi anksčiau šį mėnesį, atnaujinimas priklausys nuo to, ar vyriausybė nutrauks kovos veiksmus.

„Kol nesutarsime dėl naujų paliaubų, abi šalys tęs karinius veiksmus“, – rašoma grupuotės pareiškime.

J. M. Santosas 2016 metų pabaigoje sudarė taikos susitarimą su didžiausiu ir seniausiu šalyje marksistų partizanų judėjimu – Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC), oficialiai užbaigdamas ilgiausiai trukusį konfliktą Lotynų Amerikoje.

Šis žingsnis sulaukė tarptautinio įvertinimo, tačiau taip pat išprovokavo naują kovą dėl valdžios atokiuose rajonuose, kuriuos anksčiau kontroliavo FARC ir kuriuose vis dar aktyviai veikia ELN partizanai.

Už FARC gerokai mažesnę ELN, turinčią ne daugiau 2 tūkst. kovotojų, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įkūrė katalikų kunigai, įkvėpti Fidelio Castro revoliucijos Kuboje.

Šios grupuotės valdymo struktūra, priešingai nei FARC, nėra smarkiai centralizuota, todėl Ekvadore esantiems aukščiausio rango vadams sudėtingiau kontroliuoti kovotojų veiksmus.

Jungtinės Valstijos ELN laiko teroristine organizacija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt