Pasaulyje

2018.01.30 12:33

Prezidento rinkimai Čekijoje – tarsi referendumas dėl M. Zemano ir Europos ateities

Nuo to, ką prezidentu išsirinks čekai, labai priklausys, ar vis labiau stiprės regioną skaldantys balsai iš Rytų. Todėl kai kurie apžvalgininkai sako, kad šie rinkimai – tarsi referendumas dėl paties Milošo Zemano ir kartu dėl Europos ateities. LRT RADIJO bendradarbis Prahoje Andrius Kunčina sako, kad dabartinio prezidento varžovas  Jiří Drahošas kalba apie tai, kad Čekija turi trūks plyš atsidurti Europos branduolyje. O dabartinis prezidentas ypač daug dėmesio skiria savo kampanijos šūkiams „ne imigrantams“ ir „ne Čekijos islamizacijai“.

Vertybės ir politinė orientacija labai skiriasi

Tiesioginiai prezidento rinkimai Čekijoje vyksta tik antrą kartą ir šįkart jų baigtis sunkiai prognozuojama. Apklausos rodo, kad atotrūkis tarp dviejų antrajame ture besivaržančių kandidatų – dabartinio prezidento Milošo Zemano ir profesoriaus Jiří Drahošo – labai nedidelis. Priešingai nei jų vertybės ir politinė orientacija.

LRT RADIJO bendradarbis Prahoje Andrius Kunčina sako, kad dabartinio prezidento varžovas J. Drahošas kalba apie būtinybę laikytis Konstitucijos ir tai, kad Čekija turi trūks plyš atsidurti Europos branduolyje. O dabartinis prezidentas ypač daug dėmesio skiria vienam iš pagrindinių savo kampanijos šūkių „ne imigrantams“ ir „ne Čekijos islamizacijai“.

Jam antrina ir Veronika Vichova, analitikė iš Prahoje veikiančios organizacijos „Europos vertybės“: „M. Zemano pažiūros daugelyje sričių gana kontroversiškos. Jis laikosi labai griežtos nuomonės apie imigraciją, geopolitinę šalies kryptį, bičiuliaujasi su Rusijos ir Kinijos lyderiais. Prezidentas kartais bando keisti šalies užsienio politiką ir jau yra susikirtęs šiuo klausimu su vyriausybe. O jo oponentas J. Drahošas yra buvęs Mokslų akademijos vadovas, nėra buvęs politikoje, dažnai apibūdinamas kaip labai padori vieša figūra. Jis palaiko šalies transatlantinius partnerius, nori, kad liktume ES.“

Akivaizdu, kad pirmojo rinkimų turo lyderis 73 metų prezidentas M. Zemanas – tikras politikos sunkiasvoris, buvęs Aksominės revoliucijos dalyvis ir socialdemokratų premjeras. Tiesa, pastaruoju metu jis labiausiai garsėja pasisakymais prieš migrantus ir kelionėmis į Maskvą ir Pekiną.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Kai jis tapo prezidentu, niekas nesitikėjo tokio staigaus posūkio į Rytus. Sunku pasakyti, kaip tai nutiko. Tačiau galimas daiktas, kad, nesulaukęs pagarbos Vakaruose, jis ėmė jos ieškoti Rytuose. Tačiau kartu M. Zemanas yra apsistatęs žmonėmis, aiškiai susijusiais su Rusijos verslu. Jie daro jam įtaką ir tai gali būti dar vienas paaiškinimas“, – kalba V. Vichova.

Kaip primena A. Kunčina, M. Zemanas tvirtina, kad nėra nei prieš ES, nei prieš NATO, bet labai šiltai kalba apie tai, kaip Rusija tvarkosi savo viduje, kaip sprendžia tarptautinius klausimus ir kaip sugeba atrasti paaiškinimų visiems procesams, vykstantiems aplinkui Ukrainą ir kitas karštas vietas, kur ji yra prisidėjusi.

„Ir M. Zemanas, ir Vaclavas Klausas Rusijos valstybinės televizijos cituojami labai dažnai. Abu ten pristatomi kaip europinės reikšmės politikai, mąstytojai, buvę disidentai ir kovotojai už žmogaus teises. Visi šie epitetai – labai laisvos interpretacijos to, kaip yra iš tikrųjų“, – pastebi LRT RADIJO bendradarbis.

M. Zemanas lyginamas su D. Trumpu

Pirmajame rinkimų ture M. Zemanas surinko beveik 48 proc. balsų, o J. Drahošas – apie 26 proc. Paaiškėjus rezultatams, pralaimėję kandidatai suskubo išreikšti palaikymą J. Drahošui. Apie 10 proc. rinkėjų vis dar neapsisprendę, todėl dėl sunkiai prognozuojamos baigties šiuos rinkimus daug kas lygina su praėjusiais rinkimais tokiose šalyse, kaip JAV.

„Rinkėjai nėra marionetės, kuriais galima manipuliuoti reiškiant palaikymą mano naudai ar nenaudai. Aš noriu padėkoti žmonėms, kurie atidavė man savo balsą. Jeigu jie nori, kad būčiau išrinktas, kviečiu ateiti balsuoti ir atsivesti draugus bei gimines“, – sakė M. Zemanas.

Paradoksalu, bet M. Zemaną jo kritikai būtent ir laiko itin talentingu oratoriumi ir manipuliatoriumi. Kartais jis netgi vadinamas Čekijos Donaldu Trumpu.

„M. Zemanas netgi buvo pareiškęs, kad yra sutaręs susitikti su D. Trumpu ir kad jis pats taps vienu pirmųjų užsienio valstybių vadovų, kuris bus pakviestas į Baltuosius rūmus. Taip neįvyko ir atrodo, kad kol kas to nebus“, – priduria A. Kunčina.

Pasak V. Vichovos, M. Zemanas vadinamas žmonių prezidentu. Jo populiarumą, analitikės žodžiais, galima paaiškinti tuo, kad, nors ne visada sako tiesą, jis tai daro labai ekspresyviai, paprastai ir kartais net grubiai, todėl žmonės galvoja, kad M. Zemanas atstovauja jų interesams.

M. Zemanas garsėja kaip užkietėjęs rūkalius, neslepiantis savo pomėgio išgerti. Pasak spaudos, dėl diabeto jis sunkiai vaikšto ir atrodo akivaizdžiai silpnos sveikatos.

J. Drahošas artimas V. Havelo ideologijai

Penkeriais metais jaunesnis M. Zemano varžovas J. Drahošas dainuoja chore ir laisvalaikiu bėgioja, o tai darydamas net geba duoti interviu. Savo rinkimų kampanijos vaizdo klipe J. Drahošas kalba apie būtinybę šaliai pradėti iš naujo. Jis akcentuoja švietimą, gyvenimo kokybę ir gamtos apsaugą, taip pat – savo vakarietišką orientaciją.

„M. Zemanas mūsų politikoje per pastaruosius 30 metų paliko neišdildomą žymę. Jis ir kilo, ir krito. Nesiimu vertinti, bet man jis yra praeities politikas. Noriu žvelgti į ateitį. Tikiu, kad dauguma žmonių tai supranta. Aš žvelgiu į Vakarus, ne į Rytus. Mes minime 100-metį nuo Čekoslovakijos įkūrimo, kurį užtikrino vakarietiškos jėgos, įskaitant JAV. Saugumo požiūriu, mūsų sąjungininkai yra Vakaruose“, – yra sakęs J. Drahošas.

Reuters/Scanpix nuotr.

A. Kunčina pastebi, kad apie J. Drahošą galima pasakyti nebent tiek, kad savo vertybėmis jis  šiek tiek panašus į pirmąjį Čekijos prezidentą Vaclavą Havelą.

„Jis gyveno akademiniuose ratuose, todėl daugelis žmonių jį įsivaizduoja kaip intelektualą, atitrūkusį nuo paprastų žmonių gyvenimo. Nors J. Drahošas nėra nei milijonierius verslininkas, kuris savo kandidatūrą finansuoja pats, nei žmogus, šiaip sukaupęs daug turto arba susijęs su Čekijos politikos elitu“, – kalba LRT RADIJO bendradarbis.

Tačiau kol kas, pabrėžia A. Kunčina, J. Drahošas neturi erdvės įgyvendinti bet kam, ką šiuo metu savo kampanijoje teigia, o jo oponentai tai labai smarkiai išnaudoja jo nenaudai: „Sakoma, kad J. Drahošas nepatyręs žmogus, be nuomonės, silpna asmenybė, be jokios charizmos, kad jis – vėtrungė, kuri suksis ten, kur pūs vėjas. Bet akivaizdu, kad J. Drahošas yra labai artimas buvusio Čekijos prezidento V. Havelo laikysenai, ideologijai, pasaulėžiūrai.“

Įniršį kelia teiginiai apie „fašistuojančią Prahos kavinę“

Pirmasis turas parodė, kad dauguma M. Zemano rinkėjų gyvena regionuose, o už J. Drahošą daugiausia balsavo Prahos gyventojai. Pastarąjį faktą prezidentas noriai naudoja savo žodžių kare su oponentais.

„M. Zemanas teigia, kad tie, kurie yra proeuropietiški, išpažįsta buvusio Čekijos prezidento ir Aksominės revoliucijos vadovo V. Havelo filosofiją, iš tikrųjų yra fašistuojančios „Prahos kavinės“ šalininkai. Žmonės, kurie vaikšto ne į kavines, o į aludes, girdėdami žodžius „Prahos kavinė“ piktinasi. M. Zemano iniciatyvomis tai beveik raudonas skuduras, sugebantis sukelti įniršį prieš visus, kurie tapatinami su elitu“, – sako A. Kunčina.

Viena centrinių M. Zemano rinkimų kampanijos temų tapo imigrantų musulmonų keliama grėsmė. Tačiau apžvalgininkai pastebi, kad, priešingai nei Lenkija, kur valdžios retorika panaši, Čekija yra pasaulietiška šalis be dominuojančios religijos. Be to, pastaraisiais metais nepatyrė jokio atvykėlių antplūdžio ir apskritai atsisakė dalyvauti ES pabėgėlių perkėlimo programoje.

Reuters/Scanpix nuotr.

Organizacijos „Europos vertybės“ analizė rodo, kad antiislamistines, euroskeptiškas ir dažnai melagingomis žiniomis grįstas nuotaikas Čekijoje kursto naujų žiniasklaidos kanalų tinklas, su kuriuo aktyviai bendradarbiauja prezidentas M. Zemanas.

Anot V. Vichovos, Čekijoje yra apie 30–40 kanalų, daugiausia internete, kurie skleidžia dezinformaciją ir manipuliatyvius pranešimus. Jie šiek tiek skiriasi, bet dauguma išpopuliarėjo prasidėjus konfliktui Ukrainoje, jie dažnai palaiko Kremliaus užsienio politiką.

„Pabėgėlių ir euroskeptiškos temos juose naudojamos dėmesiui patraukti, jie duoda erdvės ekstremistinėms nuomonėms. Dažniausiai jie palaiko dabartinį prezidentą M. Zemaną, o jis juos įteisina duodamas interviu arba pasirodydamas su panašių pažiūrų aktyvistais ir politikais. Tie kanalai ypač suaktyvėjo po pirmojo rinkimų turo“, – kalba V. Vichova.

Rinkimai – tarsi referendumas

Kai kurie čekų komentatoriai pastebi, kad ekonominė atskirtis šalyje yra didesnė, nei rodo geri Čekijos ekonominiai rodikliai ir labai mažas nedarbo lygis. Pasak jų, net jei M. Zemanas pralaimės, apie 2 mln. pirmajame ture už jį pasisakiusių žmonių niekur nedings.

V. Vichova nesiryžta apibendrinti, kodėl tokia didelė dalis Čekijos visuomenės jaučiasi nusivylusi dabartine šalies padėtimi ir ES. Jos teigimu, kai kurios pastarojo meto apklausos rodo, kad daugelis žmonių ne tik Čekijoje, bet ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse mano, kad jų vaikai gyvens blogiau nei jie patys, – tai pirmas kartas po revoliucijos, kai žmonės taip jaučiasi.

„Mano manymu, M. Zemano rinkėjai labiausiai baiminasi dėl to, kur šalis eina, ir ieško autoritetingo gelbėtojo. Tačiau aš manau, kad yra daug studentų, kurie norėtų grįžti į tas vėžes, kuriose buvome su pirmuoju prezidentu V. Havelu. J. Drahošas iš dalies tam atstovauja. Bet ateitį sunku prognozuoti, dar nežinome, kaip po rinkimų atrodys mūsų vyriausybė, o rinkimų kova bus labai įtempta“, – kalba V. Vichova.

A. Kunčina mano, kad paprasto atsakymo į klausimą, kas vyksta su Čekijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių visuomenėmis, nėra, nes yra daug nepasiturinčių žmonių, kurie palaiko dabartinio prezidento konkurentą, ir lygiai taip pat daug pasiturinčių žmonių, kurie neturi jokių finansinių sunkumų, palaiko M. Zemaną.

Nors Čekijoje prezidento galios yra ribotos, jis skiria svarbius pareigūnus, dalyvauja formuojant vyriausybę ir atstovauja šaliai užsienyje. Be to, tradiciškai prezidentas yra visuomenės mėgstama figūra ir svarbus moralinis autoritetas. Todėl kai kurie apžvalgininkai sako, kad šie rinkimai – tarsi referendumas dėl paties M. Zemano ir kartu dėl Europos ateities. Nes nuo to, kokią kryptį pasirinks čekai, labai priklausys, ar vis labiau stiprės regioną skaldantys balsai iš Rytų.