Pasaulyje

2018.01.10 18:45

Analitikai: susitarimas dėl olimpiados nelabai padės nuginkluoti Šiaurės Korėją

BNS2018.01.10 18:45

Susitarimas Šiaurės Korėjai atsiųsti savo sportininkus į žiemos olimpiadą Pietų Korėjoje rodo didelį santykių pasikeitimą, bet nelabai padės pažaboti branduolinių Pchenjano pajėgumų, sako analitikai.

Pchenjanas ir Seulas antradienį surengė savo pirmą per daugiau nei dvejus metus oficialų dialogą ir susitarė, kad Šiaurės Korėja atsiųs didelę delegaciją į kitą mėnesį Pietų Korėjoje įvyksiančią žiemos olimpiadą. Be to, šalys pažadėjo tolesnes derybas aukštu lygiu.

Susitikimas buvo surengtas po kelis mėnesius trukusios konfrontacijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų, abiem šalims bandant mažinti įtampą.

„Abi šalys norėjo laimėti ir tai pasiekė“, – sakė Johnas Delury, Seulo universiteto „Yonsei“ profesorius.

Seulas ir olimpiados organizatoriai labai norėjo, kad Pchenjanas, kuris boikotavo 1988 metų vasaros olimpiadą Pietų Korėjos sostinėje, dalyvautų Pjongčango „taikos olimpiadoje“.

Tačiau Šiaurės Korėja apie tai neužsiminė iki pat lyderio Kim Jong Uno naujametinės kalbos. Nepaisydamas Jungtinių Tautų sankcijų, Pchenjanas pastaraisiais mėnesiais tęsė draudžiamas ginklų programas, leido raketas, galinčias pasiekti JAV žemyninę dalį, ir surengė savo šeštą, kol kas galingiausią branduolinį bandymą.

Šiaurės Korėjos dalyvavimas Pjongčango žaidynėse yra potenciali garantija, kad šalis vasarį ir kovą, kai vyks olimpiada ir parolimpinės žaidynės, susilaikys nuo provokacijų.

Seulas ir Vašingtonas anksčiau taip pat susitarė atidėti bendras karines pratybas „Foal Eagle“ (Jaunasis erelis) ir „Key Resolve“ (Esminis ryžtas) ir surengti jas po olimpiados. Pchenjanas šias metines pratybas laiko invazijos repeticijomis.

Seule įsikūrusio strateginių studijų centro „Asan Institute of Policy Studies“ analitikas Go Myong-hyunas sakė, kad Šiaurės Korėja užsitikrino vadinamąją strateginę ramybę, saugančią nuo galimo JAV karinio smūgio. Tokį scenarijų Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai ne kartą vadino svarstoma galimybe.

„Vašingtonas per Korėjų derybas negali imtis jokių karinių veiksmų prieš Šiaurės (Korėją), nes nenori būti kaltinamas dėl kokių nors nesėkmių“, – sakė Go Myong-hyunas.

Tačiau kas įvyks pasibaigus Pjongčango olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, geopolitikai pusiasalyje grįžus į normalias vėžes, neaišku.

AFP/Scanpix nuotr.

Pietų Korėjos dilema

„Ar šia proga gali būti pasinaudota skatinant taiką ir saugumą pasibaigus olimpinėms žaidynėms, ... kol kas neaišku“, – rašė Scottas Snyderis iš JAV strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“.

Nors antradienį buvo pasiekti keli susitikimai, Šiaurės Korėja nieko nepažadėjo dėl savo branduolinės ir raketų programų, o jos delegacijos vadovas susierzino iškėlus šį klausimą.

Ri Son Gwonas Pietų Korėjos žurnalistams sakė, kad denuklearizaciją turi aptarinėti ne abi Korėjos. „Visų mūsų atominių ir vandenilinių bombų, tarpžemyninių balistinių raketų ir visų kitų modernių ginklų taikinys yra JAV“, – pareiškė jis.

Abiems šalims reikia išspręsti „daug problemų“, sakė Ri Son Gwonas ir perspėjo dėl „netikėtų kliūčių“.

Analitikai sako, kad Pietų Korėja gali atsidurti sunkioje padėtyje, nes trokšta tiek pagerinti santykius su Pchenjanu, tiek drauge su Vašingtonu siekti Šiaurės Korėjos nuginklavimo.

Jungtinės Valstijos nuolat pabrėžia, kad derybos turėtų nuvesti prie pastangų visiškai ir patikrinamai eliminuoti Šiaurės Korėjos branduolinę ginkluotę.

„Visi žinome, koks Šiaurės Korėjos staigaus noro dalyvauti Pjongčango olimpiadoje motyvas, – redaktoriaus skiltyje rašė populiarus Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“. – (Siekiama) įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos vyriausybės, kuri nori (abiejų) Korėjų derybų, ir JAV vyriausybės, kuri nori Šiaurės (Korėjos) denuklearizavimo.“

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas ilgą laiką pritarė bendravimui su Šiaurės Korėja, siekiant pasodinti ją prie derybų stalo ir tartis dėl uždraustų karinių programų. Dėl šių programų, kurios kelia nerimą JAV ir pasaulinei bendrijai, Pchenjanui yra paskelbta virtinė Jungtinių Tautų sankcijų.

Tuo tarpu JAV yra nurodžiusios, kad režimas turi nutraukti branduolinius bandymus – tik tada bus galimos derybos su Vašingtonu.

„Kažkuriuo metu Pietų Korėja susidurs su dilema: ar tęsti ryšius tarp Korėjų, ar prisidėti prie Vašingtono pastangų suardyti Šiaurės (Korėjos) branduolines programas“, – sakė Korėjos nacionalinės diplomatijos akademijos profesorius Kim Hyun-wookas.

Pasak jo, taikingas prezidentas Moon Jae-inas gali nesutikti lengvai atsisakyti pažangos su Pchenjanu, „kuris šiame aljanse tikrai kels triukšmą“.